Kaip kitąmet elgsis Maskva - numatyti nesunku

Ir kokia tada būtų kito G20 forumo atmosfera?

Daugiau nuotraukų (1)

Mečys Laurinkus

Nov 22, 2014, 7:30 AM, atnaujinta Jan 20, 2018, 9:29 PM

Vieną jų išsakė Lietuvos prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais J.Neliupšienė: „Rusijos prezidento V.Putino ankstyvas išvykimas, taip pat labai atviri kai kurių G20 šalių narių vieši komentarai dėl situacijos Ukrainoje parodė pasaulio galingųjų valstybių vienybę (kritišką požiūrį. - aut.) Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje.“

Panašus, su nedideliais niuansais, vertinimas dominuoja ir visoje Lietuvos žiniasklaidoje. Tai tarsi patvirtina, kad Vilniaus pozicija Maskvos atžvilgiu yra teisinga: sankcijos veikia, V.Putinas jau nebeištveria akistatos su pasaulio politikos režisieriais, Rusija izoliuojasi ir vieną dieną prieis liepto galą, todėl kritiką ir sankcijas reikia dar labiau griežtinti. To, beje, Lietuva nuosekliai ir siekia.

Po pastarojo D.Grybauskaitės Rusijos, kaip teroristinės valstybės, apibūdinimo būtų sunku mūsų valstybėje surasti politiką, kuris pasisakytų dar griežčiau.

Tik kas yra tas „liepto galas“? Rusija pasitrauks iš Donecko, Luhansko ir Ukrainai grąžins Krymą? Dabar tai jau skirtingo lygio problemos.

Ne itin margoje nuomonėmis Rusijos klausimu mūsų publicistikos erdvėje pasirodė ir kitas požiūris.

Daugiau ar mažiau neutralūs Rusijos politologai F.Lukjanovas ir A.Kortunovas mano, kad pasaulio galingųjų forumas nepanaudojo visų galimybių atviram, nebūtinai nuolaidžiaujančiam pokalbiui, aiškesniam problemų įvardijimui, vienu laipteliu, iki ministrų lygio, pažemino būsimus Rusijos ir Vakarų valstybių vadovų susitikimus ir dar labiau pastūmėjo Maskvą ieškoti partnerių, kurie nekuria slogios bendravimo atmosferos.

Atsiribodamas nuo informacinių propagandinių karų ir jų retorikos, taip pat manau, kad didžiojo forumo dalyviai buvo nepasiruošę esminiam pokalbiui su Rusija. Išsakytos pastabos buvo fragmentiškos, impulsyvios ir liudijo labiau apie susierzinimą dėl esančios situacijos nei žinojimą, kaip elgtis toliau.

A.Kortunovas teisingai sako: Rusija neturi strateginio plano, ką toliau daryti Ukrainoje, bet, deja, ne ką daugiau apie ateitį gali pasakyti JAV ir ES. Kalbant be užuolankų ir stebint forumą paprasto piliečio akimis, pasaulio dvidešimtuko susitikimas buvo neparengtas ir pasibaigė be pozityvaus žingsnio į priekį.

Yra manančių: kaip nereikia eiti su velniu obuoliauti, taip nereikia kokio nors išskirtinesnio kalbėjimo ir su Maskva. Neteisingas požiūris.

Vis dažniau ir daugiau objektyviai rašančių Rusijos politologų patvirtina, kad įvairiuose šios šalies valdžios sluoksniuose, taip pat ir Kremliuje, dėl Rusijos ir Ukrainos santykių ateities vyksta ne formali diskusija. Kas netingi įsiklausyti, jų gali išgirsti ir Rusijos propagandinėse politologinėse šou programose.

Solidžiau parengtas G20 susitikimas galėjo suteikti papildomų argumentų blaiviau mąstantiems Rusijos politikams. O įvyko atvirkščiai - dėl neva psichologinio spaudimo forumą turėjęs palikti anksčiau, nei pridera, V.Putinas savo šalininkų, o tokių dabar daug, akyse pavirto „kankiniu“.

Vienoje televizijos laidoje rašytojas, neostalinistas A.Prochanovas ta proga net tikras ašaras liejo, klausdamas, kaip po didžiulio psichologinio spaudimo Australijoje V.Putinas sugebėjo išlikti „orus“. Rusijoje tokios „ašaros“ visuomenei yra „savos“.

Tarsi pratęsdamas nusivylimo Vakarais temą Liaudies fronto forume V.Putinas patikslino JAV požiūrį į Rusiją: jie nori ne pažeminti, bet pajungti mus. Tai buvo lyg ir atsakymas smalsaujantiems, apie ką V.Putinas dvidešimtuko susitikime dvylika valandų kalbėjo su pasaulio lyderiais, iš jų keturias su A.Merkel.

V.Putinas yra protingesnis, negu apie Rusijos „imperatorius“ yra įprasta manyti. Iš G20 jis faktiškai grįžo kaip laimėtojas. Nė viena iš galingųjų valstybių viešai nepareiškė, kad Rusija okupavo Krymą ir kad esminė sąlyga bent jau pakenčiamiems santykiams tarp Rusijos ir vakarietiškos bendrijos yra Krymo grąžinimas Ukrainai.

O juk tai buvo vienintelė Vakarų proga tai pasakyti. Jeigu G20 dalyviai būtų kruopščiau pasvarstę ir geriau pasirengę, įtraukdami V.Putiną į rimtą pokalbį, buvo įmanoma filosofuoti mėgstantį politiką priversti bent jau išsisukinėti nuo atviro atsakymo.

Rusijos lyderis pergudravo pasaulio didžiųjų valstybių politikus jų pačių ginklu: sutinka diskutuoti visais klausimais, išskyrus apie Krymą. Jis net neminimas. Tą patį daro ir Vakarai - linksniuojami Minsko susitarimai, reiškiamas nerimas dėl Rusijos karinių dalinių judėjimo per ir palei Ukrainos sieną, bet apie Krymą - tyla.

M.Gorbačiovas pasakė, ką daugybė žmonių jau seniai suprato, - Vakarai susitaikė su Krymo okupacija.

Pasiekęs, kad esminė problema (Krymas) būtų pakeista išvestine (Minsko susitarimai), sugrįžęs iš Australijos V.Putinas pradėjo atvirai dėstyti Kremliaus poziciją. Maskva yra prieš tolesnę NATO plėtrą į Rytus ir politiniame žemėlapyje aiškiai brėžia Rusijos įtakos zoną, kurios klimatas tinka ir leidimo šeimininkauti niekieno neprašančiai „taigos meškai“.

Kitų metų politinius įvykius nesunku numatyti. Prie Rusijos bus prijungta Abchazija. Šiek tiek vėliau - Pietų Osetija. Doneckas ir Luhanskas virs „naująja Padniestre“.

„Islamo valstybės“ vėžys ir jo metastazės Vidurinėje Azijoje, Artimųjų Rytų „gyvatynas“ Jungtinėms Valstijoms ir ES pradės rūpėti labiau nei krizė Ukrainoje.

Skaldydamas Ukrainą V.Putinas brėš skiriamąsias linijas Vidurio Europos visuomenėse. Tai jau įvyko Vengrijoje, bręsta Čekijoje. Jeigu Rusijai pasisektų ir Lenkiją palenkti, Lietuva, Latvija ir Estija patektų į nepavydėtiną padėtį.

Ir kokia tada būtų kito G20 forumo atmosfera?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.