„Džiaugiuosi, kad šį unikalų laivą pasistatėme patys. Kad moderniomis jo laboratorijomis galės naudotis tiek Lietuvos, tiek kitų šalių mokslininkai. Kiekviena nauja mintis skatina mus veikti, ieškoti ir tobulėti. Linkiu, kad ši „Mintis" skatintų mokslo ir verslo partnerystę, naujus atradimus, inovacijas ir didžiavimąsi Lietuva“, - kalbėjo prezidentė.
Iškilmės vyko Vakarų Baltijos laivų statykloje, kuri yra bendrovės Vakarų laivų gamyklos antrinė įmonė.
Ceremonijos metu Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika perdavė laivą Klaipėdos universiteto rektoriui Eimučiui Juzeliūnui.
Laivo vardo sumanytoja Toma Mingėlaitė, KU studentė ir Geofizinių mokslų katedros darbuotoja, aiškino, kad pavadinimas „Mintis“ atspindi universiteto šūkį – laisva mintis ir jūros dvasia. Kiekviena ekspedicija prasideda nuo minties, o šis laivas ir bus skirtas mokslinėms mintims įgyvendinti.
Universitetas ir Vakarų laivų gamykla bendradarbiavimo sutartį pasirašė 2012 metais, o statybų startas duotas pernai liepą. Prieš porą mėnesių nuleidus laivą į vandenį buvo atliekami įrangos tikrinimo ir testavimo darbai.
Kitų metų pradžioje jau numatomos pirmosios mokslo ekspedicijos.
39 metrų ilgio ir 12 metrų pločio laboratorijoje ant bangų dirbs šeši įgulos nariai, kuriems vadovaus kapitonas Sigitas Petraitis. Vienu metu į ekspedicijas juo galės plaukti dar dvylika mokslininkų.
„Mintis“ galės plaukioti iki 200 jūrmylių nuo kranto atstumu, jai nebaisios net 3,5 metro aukščio bangos. Laive sumontuota galinga energetinė jėgainė, modernūs eigos įrenginiai, šiuolaikinė radijo ryšio, navigacinė įranga. Bus įrengtos dvi laboratorijos, skirtos geologiniams, biologiniams, fizikiniams-cheminiams tyrimams.
Norvegų projektuotojai katamarano tipo laivo korpusą parinko neatsitiktinai – būtina užtikrinti maksimalų laivo stabilumą. Tai ypač svarbu plaukiojančiai laboratorijai, kurioje sudėtingus tyrimus atliks mokslininkai. Juk laivas plauks į atvirą jūrą, o ten neišvengiamas nuolatinis bangavimas. Įgyvendinti šį unikalų projektą kainavo 33,5 mln. litų. Dar bent dešimties milijonų prireiks mokslinei įrangai.
Klaipėdos universiteto vadovai įsitikinę, jog dešimtis milijonų litų kainavęs laivas – ne prabanga, o būtinybė. Moderni plaukiojanti laboratorija padės klaipėdiečiams įsitvirtinti Europos Sąjungos jūrinių tyrimų srityje ir nuodugniai ištirti Lietuvos krantus skalaujančius Baltijos jūros vandenis.
Bendrovės Vakarų laivų statyklos generalinis direktorius A.Šileika pabrėžė, kad šio laivo statyba – istorinis įvykis dar ir todėl, kad pastarąjį kartą Lietuvos užsakovams įmonės meistrai laivus statė 1996–1997 metais. Tuokart Vakarų laivų statyklos specialistai „Lietuvos jūrų laivininkystės” užsakymu pastatė du laivus – „Vytautą” ir „Gediminą”.
Be šio aukštųjų technologijų laivo būtų sunku įsivaizduoti kuriamą Nacionalinį jūros mokslų ir technologijų centrą. Laivo kaina sudarys trečdalį viso Jūrinio slėnio projekto, kuris suvienys mokslą, studijas ir verslą, vertės.
Laivo projektavimas ir statyba finansuojami projekto „Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas (JŪRA)“ lėšomis, kurių didžiąją dalį sudaro Europos Sąjungos struktūrinė parama.
