Antradienį Kaune pristatytas planuojamos Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektas. Darbus žadama pradėti kitais metais. Pirmojo etapo metu bus rekonstruojama atkarpa nuo A.Mickevičiaus gatvės iki Nepriklausomybės aikštės.
Projekto pristatymo metu alėjoje gyvenantys ir verslu užsiimantys kauniečiai sužinojo, kaip keisis pagrindinė Kauno gatvė.
Diskusija kilo dėl to, kad architekto Šarūno Kiaunės projekte numatyta išsaugoti kultūros paveldo objektais pripažintų pastatų laiptus bei įėjimus. Verslininkai savo patalpų viduje privalės įrengti pandusus vaikų ir neįgaliųjų vežimėliams.
Ko iš tiesų dabar pasigenda kauniečiai Laisvės alėjoje? Kokių nepatogumų patiria? Ko tikisi iš vizitine miesto kortele vadinamos gatvės atnaujinimo?
„Laikinosios sotinės“ kalbinti gyventojai sakė, kad verslininkai galėtų surengti apklausas, kokių paslaugų reikėtų dabar apmirusioje pėsčiųjų gatvėje. Verslininkai baiminasi, kad rekonstrukcijos metu kentės jų verslas. Dvasininkai įsitikinę, jog gražesnė aplinka privers pasitempti visus kauniečius.
Dviratininkai pernelyg įžūlūs
Laisvės alėjoje gyvenantis kultūrologas Dominykas Akstinas įsitikinęs, kad ši gatvė yra Kauno veido atspindys.
„Tačiau jei į svečius atvykęs bičiulis eidamas ja įkrito į nuotekų kanalą ir susilaužė koją, ar tai derama vizitinė kortelė?“ – klausė kaunietis.
Todėl senjorui svarbu, kad būtų įgyvendintas sumanymas panaikinti dabartinius nuotekų kanalus su grotelėmis.D.Akstinui nepatinka ir tai, kad alėja važinėja dviratininkai.
„Ne visi laikosi taisyklių, lekia ne tik jiems skirtu dviratininkų taku. Jei tai pasivaikščioti skirtas bulvaras, reikėtų dviratininkams rasti kitą vietą važinėtis arba jų taką kažkaip atskirti nuo pėsčiųjų zonos“, – įsitikinęs kultūrologas.
Fasado perdažyti neįstengė
Taip pat Kauno patriotui rūpi, ar sumanyta, kaip, atnaujinus alėjos grindinį, priversti savininkus pasigražinti savo pastatų fasadus.
D.Akstinas pasakojo, kad su kaimynais bandė gauti leidimą atnaujinti savo daugiabučio fasadą. „Valdininkai turėtų padėti gyventojams, norintiems pagražinti miestą. Tačiau kai išgirdome, kiek dokumentų turime sutvarkyti, suderinti ir kiek tai kainuos, rankos nusviro“, – teigė vyras.
Kaunietis sakė, kad alėjoje dirbantys verslininkai taip pat nenori bičiuliautis su gyventojais. Jo name veikia kelios įmonės. Tačiau jų darbuotojai negirdi gyventojų prašymų po darbo užrakinti bendras lauko duris.
„Taigi, kai mieste dirbama tik dėl pinigų arba jis tvarkomas tik už pinigus, bet be jokios meilės, tai ir atsispindi bendrame Kauno veide. Bijau, kad ir su vizitine miesto kortele bei jos rekonstrukcija nenutiktų panašiai. Jei idėja peršama ir įgyvendinama be meilės, geri norai nueis vėjais“, – įsitikinęs D.Akstinas.
Patekti į pastatus sunku
Jaunesni alėjos gyventojai apie rekonstrukciją svarsto ne taip filosofiškai.
Kaunietė Kristina Dambrauskienė pasakojo, kad Laisvės alėjoje gyvena nuo vaikystės.
Du mažus vaikus auginančiai moteriai kol kad nepatogiausia, kad, išėjusi pasivaikščioti su atžalomis ir vežimėliu, ji negali patogiai patekti į visus pastatus.
„Norėdama užeiti į dalį kavinių ir parduotuvių, turiu sukaupti visas jėgas, kad užsitempčiau vežimą. Jei einu į kavinę, joje bent pailsiu. Tačiau jei noriu trumpam užbėgti į parduotuvę, kyla labai daug nepatogumų“, – pastebėjo K.Dambrauskienė.
Todėl moteris tikisi, kad daugeliui jaunų žmonių su mažais vaikais bei neįgaliesiems po Laisvės alėjos rekonstrukcijos judėti ja bus patogiau.
„Jei verslininkai įrengtų pandusus, kaip numatyta projekte, iš to patys turėtų naudos, nes sulauktų daugiau lankytojų“, – sakė kaunietė.
Siūlė apklausti gyventojus
Nuolatinei alėjos gyventojai patinka, kad po rekonstrukcijos alėjoje išliks dviračių takas. Tačiau ir dėl jo kaunietė turi pastabų.
„Gal dviratininkai galėtų važiuoti alėjos viduriu? Taip ir jiems, ir pėstiesiems būtų patogiau“, – svarstė K.Dambrauskienė.
Taip pat moteris alėjos atkarpoje nuo Nepriklausomybės aikštės iki A.Mickevičiaus gatvės pasigenda užeigų bei poilsio zonų, žaidimų aikštelių, skirtų visai šeimai. „Ši pėsčiųjų gatvės atkarpa labiausiai merdinti. Manau, verslininkai vykstant rekonstrukcijai galėtų ištirti kauniečių poreikius, ko jie pageidautų, kur mielai lankytųsi“, – įsitikinusi kaunietė.
Iš klaidų nepasimokys?
Labiausiai dėl Laisvės alėjos rekonstrukcijos nerimauja čia dirbantys verslininkai. Projekto pristatymo metu jie priekaištavo architektui ir miesto valdininkams dėl sprendimo, jog turės įrengti pandusus neįgaliesiems ir vaikų vežimėliams.
Verslininkas Dainius Mikelionis sakė, kad jei pastatų valdytojams reikės statyti naujas duris, keisti virtinas, jie patirs nuostolių.
„Taip pat jei pandusus reikės įrengti pastatų viduje, sumažės prekybos plotai. Koks verslininkas to norėtų? Vilniaus Gedimino prospekto rekonstrukcija parodė, kad tai aktualus klausimas. Ten taip pat buvo planuojama, kad verslininkai pritaikys savo pastatus vežimėliams.
Tačiau ne visi tai įgyvendino. Nedarykime tos pačios klaidos Kaune“, – sakė D.Mikelionis ir kiti verslininkai.
Į prašymus atsilieps ne visi
Laisvės alėjos bendruomenės vadovas verslininkas Edvinas Juškauskas taip pat pabrėžė, kad šis klausimas labiausiai jaudina visus alėjoje dirbančius verslininkus.
„Kavinių savininkams bus paprasčiau, nes lauke galime įrengti terasas ir taip spręsti šią problemą“, – sakė verslininkas.
Sudėtingiau bus perdaryti įeigas į parduotuves. Įrengti pandusus privalo tik naujų arba atnaujinamų pastatų savininkai. Jei statinys jau suremontuotas, to daryti įstatymai verslininkų neverčia.
„Manau, kad verslininkai paskaičiuos, ar jiems apsimokės rengti pandusus. Greičiausiai tokių atsiras tik keli procentai“, – sakė E.Juškauskas.
Taps bandymo dalimi
Verslininkų atstovas mano, kad, nepaisant įvairių baimių, alėjos rekonstrukcija – geras darbas. Svarbu, kad pradėti darbai staiga ilgam nesustotų.
„Gerai, kad ji prasideda nuo numatytos atkarpos. Čia tikrai stinga gyvybės. Bet tuo pačiu metu šios atkarpos gyventojai ir verslininkai bus savotiškais eksperimento dalyviais. Manau, kad pirmojo rekonstrukcijos etapo metu bus padaryta nemažai klaidų ir jas vėliau teks taisyti“, – sakė E.Juškauskas.
Jo nuomone, blogiausia, kad valdininkai ir projekto kūrėjai su alėjoje dirbančiais verslininkais iki šiol normaliai nebendrauja.
„Mums atsakoma, kad nuomonės klaus, kai paaiškės, kas atliks darbus. Tačiau tada bus per vėlu. Valdininkai iš mūsų tikisi geranoriškumo, bet elgiasi tarsi norėdami atstumti“, – apmaudavo verslininkas.
Nepriklausomybės aikštėje esančios Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios klebonas Tomas Karklys sakė, kad iš Laisvės alėjos atnaujinimo labiausiai tikisi gero poveikio visiems kauniečiams.
Nors prie bažnyčios stovi ženklai, draudžiantys čia rūkyti, girtuokliauti, dvasininkas sakė, kad kiekvieną rytą aplink maldos namus randa nuorūkų, tuščios alkoholio taros, daugybę šiukšlių.
„Gal kai žmonės mato apleistą alėją, jos ir nevertina? Todėl manau, kad pagražėjusi gatvė privers kauniečius labiau didžiuotis savo miestu, graži aplinka skatins padoriau elgtis“, – svarstė dvasininkas.
Alėją kūrė įvairių tautų atstovai
1843 m. Rusijos caras Nikolajus I įsteigė Kauno guberniją ir iki 1847 m. buvo parengtas miesto planas. Jame numatyta suformuoti bulvarą ir jį kertančių gatvių tinklą, įkurti dabar Nepriklausomybės, Vienybės ir alėjos bei Sapiegos gatvių kampe esančias aikštes.
Dvi alėjos dalys buvo skirtos transportui, viena – pėstiesiems.
Laisvės alėjos atkarpoje nuo Nepriklausomybės aikštės iki A.Mickevičiaus gatvės esantys pastatai turi įdomias istorijas.
Laisvės alėjos 21-ajame name buvo viešbutis „Centrinis“. XIX a. pabaigoje jį nusprendė statyti teismo valdininko žmona Ana Press. Projektą 1896 metais sukūrė Nikolajus Andrejevas. Statinys iškilo 1897 metais. Trečiajame XX a. dešimtmetyje savininkai jį pardavė. Ketvirtajame dešimtmetyje čia veikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Pirmame aukšte buvo restoranas, kelios krautuvės.