„Darbietis“ Vytautas Gapšys akcentavo, kad šį kartą
Seimas, kaip niekada anksčiau, įdėjo daug pastangų ir žiūrėjo
„iš žmogaus perspektyvos“.
„Buvo suformuota parlamentarų grupė, kuri peržiūrėjo
valdančioje koalicijoje Vyriausybės pateiktą biudžetą, perdarė
perpaskirstymus ir tai liečia ne dešimtį milijonų, tai liečia
šimtus milijonų litų. (...) Buvo žiūrima, kad žmogus gautų
didesnes pajamas ir kad mes galėtume sakyti, kad atskirtis tarp
visuomenėje didžiausias pajamas gaunančių ir mažesnes pajamas
gaunančių mažėja“, - teigė V.Gapšys.
Tuo tarpu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos narė Rita
Tamašunienė biudžete pasigedo Vyriausybės padrąsinimo euro
įvedimo išvakarėse.
„Šis reikšmingas, kiekvieną žmogų paliesiantis pokytis,
ženklinamas tyliuoju kainų augimu, ir lengvesniu pirkinių
krepšelio sindromu, be abejo ir socialinio netikrumo atmosfera.
Brangstant prekėms ir paslaugoms, pajamos išlieka kaip niekad
stabilios ir jokių galimybių jas padidinti ar pasididinti
nenumatoma. Vadinamas darbo užmokesčio tam tikrų sričių
darbuotojų augimas iš tikrųjų nepasivys kainų augimo. Taigi,
biudžetą kuriame laisvos rinkos principu, - skurstantiems“, -
teigė parlamentarė.
Pasak jos, dirbantiems gyventojams ir pensininkams kitų metų
biudžetas „tęs taupymo režimas ir diržų veržimo metą“.
Pasak Ekonomikos komiteto nario konservatoriaus Jurgio Razmos,
2015 metų biudžetas yra nesubalansuotas ir nejautrus.
„Įplaukų į biudžetą augimas planuojamas tris kartus
didesnis negu šiemet. Iš kur toks stebuklas gali įvykti?“, -
klausė jis.
Mišrios Seimo narių grupės vadovė Rima Baškienė pareiškė,
kad per mažai lėšų numatyta žemės ūkiui, melioracijai,
kultūrai bei švietimui.
„Žemės ūkis stiprina Lietuvą, todėl svarstant biudžetą
negalima nepastebėti žemės ūkio, nes dėl Rusijos embargo vien
rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais neteko 112 mln. litų nuostolių,
sumažėjo žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos“, - teigė
R.Baškienė.
Ji siūlė sumažinti valstybės valdymo išlaidas, nepradėti
naujų projektų, kol nepabaigti senieji, o taip pat nedalinti lėšų
projektams „pagal priklausomumą partijoms“.
„Iš Vyriausybės tikimės ryžtingumo, realios situacijos
suvokimo, ne gąsdinimo, ne gręžiojimosi į praeitį ir vieni kitų
kaltinimo, o ateities ir vilties politikos formavimo. Pasidžiaugimas
ekonomikos augimu neturi tapti kalbėjimu“, - teigė R.Baškienė.
„Tvarkiečių“ frakcijos vadovas Petras Gražulis pareiškė,
kad socialinei apsaugai daugiau lėšų kitais metais negalima skirti,
nes didesnį finansavimą dėl geopolitinių procesų reikia skirti
krašto apsaugai.
„Jeigu tokių lėšų nereikėtų krašto apsaugai, būtų
galima didinti išlaidas socialinei apsaugai“, - teigė
parlamentaras. Pasak jo, dėl lėšų trūkumo ir jų ypatingo
reikalingumo krašto apsaugai į ateitį nukeliamos lėšų kelių
priežiūrai paieškos.
Liberalų lyderis Eligijus Masiulis įspėjo, kad numatytų
pajamų išankstinis planavimas yra per daug optimistiškas:
„Matydami išorinius faktorius, euro zonos tam tikras problemas,
solidarizuojamės tiek su Valstybės kontrole, tiek su Lietuvos banku,
kurie labai aiškiai signalizuoja, kad kai kurių biudžeto pajamų
išankstinis suplanavimas gali būti per daug optimistiškas. Tai
reiškia, kad neįvykdžius tokio pajamų surinkimo kitais metais,
suteikdami gana didelius lūkesčius ir iliuzijas kai kuriems mūsų
visuomenės žmonėms, galime vėl grįžti į Seimą ir liūdnais
vaidais karpyti biudžetą“.
Jis 2015 metų biudžetą pavadino ypatingu, nes jame laikui
bėgant atsirado daug dalykų, dėl kurių susitarė valdantieji po
to, kai biudžetas buvo pateiktas Seimui.
E.Masiulis pasigedo ir pajamų planavimo, ir išlaidų ir pajamų
subalansavimo „ekonominės logikos“: „Vyriausybė siūlo
nacionalinio biudžeto išlaidas be Europos Sąjungos paramos didinti
net 1,4 mlrd. litų. Atrodo, kaip gerai - didėja išlaidos, galim
daugiau įvairių klausimų išspręsti, tačiau problema didžioji
yra ta, kad biudžeto išlaidos auga sparčiau nei pajamos, kurios
2015 metais augs 1,2 mlrd. litų. Čia ir pasigendame aiškios
ekonominės logikos“.
Koreguodama kitų metų valstybės biudžetą, Vyriausybė turės
atsižvelgti į valdančiosios daugumos susitarimus nuo liepos
naikinti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM)
šildymui (dėl to antrąjį pusmetį biudžete papildomai liks apie
70 mln. litų) ir padidinti minimalią algą iki 325 eurų (1122
litų). MMA didinimui kitų metų biudžete reikia numatyti apie
50 mln. litų.
Nuo sausio iki 9 proc. mažėja PVM viešbučių paslaugoms. Taip
pat ketinama nuo kitų metų į ikikrizinį lygį atstatyti bedarbio
išmokas, kurios dabar negali viršyti 650 litų.
Planuojama, kad kitų metų biudžete papildomai lėšų įplauks
iš padidintų valstybės valdomų įmonių įmokų - 195 mln. litų,
iš alkoholio ir tabako akcizų - 25 mln. litų, nes šį mokestį
siūloma didinti šiek tiek daugiau negu siūlė Vyriausybė, iš
loterijų ir lošimų mokesčio - 4 mln. litų.
Nuo 2015 metų keičiasi nekilnojamojo turto mokestis - jį teks
mokėti visiems šalies gyventojams, kurių šeimos turtas viršys 750
tūkst. litų. Mokestis sieks 0,5 proc. turto vertės.
Nuo kovo siūloma didinti atlyginimus mažiausiai uždirbanties
biudžetininkams - tam biudžete siūloma numatyti 24,618 mln. eurų
(85 mln. litų).
Biudžeto ir finansų komitetas siūlo 2015 metais 10 proc.
mažinti biudžetinių įstaigų valdymo išlaidas, o ne 5 proc. kaip
siūlo Vyriausybė.
Kitų metų biudžetas išsiskiria ir tuo, kad krašto apsaugos
finansavimas didinamas trečdaliu - iki 424,5 mln. eurų (1,466 mlrd.
litų). Tai sudarys 1,11 proc. prognozuojamo šalies bendrojo vidaus
produkto. NATO numatytą 2 proc. rodiklį Lietuva žada pasiekti iki
2020 metų.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos
pajamos, įskaitant 2,321 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paramą,
kitąmet turėtų siekti 9,215 mlrd. eurų - 5,9 proc. daugiau negu
šiemet. Planuojamos konsoliduotos išlaidos su ES lėšomis bus 9,557
mlrd. eurų.
Antras biudžeto projekto svarstymas numatytas gruodžio 2-ąją,
o priėmimas - iš karto po to vyksiančiame plenariniame posėdyje.