Neseniai lrytas.lt rašė apie Norvegijoje dirbančius ir į kitas Skandinavijos šalis krovinius vežančius Lietuvos logistikos įmonės „Girteka“ vairuotojus, kurie, nusprendę nebesitaikstyti su darbdavio reikalavimais mažinti degalų sąnaudas ir darbo saugos taisyklių ignoravimu, surengė įspėjamąjį streiką.
Po šios publikacijos pasirodymo į naujienų portalo lrytas.lt redakciją paskambinusi moteris, pavadinkime ją Vilma (tikrasis vardas redakcijai žinomas. – Aut. past.), taip pat norėjo pasidalyti savo šeimos patirtimi apie lietuvių vilkikų vairuotojų darbo sąlygas užsienyje.
„Perskaičiusi publikaciją nustebau, jog neigiama, kad iš vairuotojų renkami pinigai ar išskaičiuojama už degalus. Tiesiog įsiutino logistikos įmonės atstovo kalbos, kad vairuotojai mokomi taupiai važiuoti. Viskas nėra taip gražu, kaip buvo kalbama, į žmones žiūrima kaip į vergus“, – piktinosi pašnekovė. Jai juoką kelia logistikos įmonių vadovų svaičiojimai apie tai, kad moko vairuotojus taupiai vairuoti. „Kaip galima septyniolika metų vilkiką vairuojantį žmogų mokyti taupaus vairavimo?“ – klausė moteris.
Už automobilių gedimus moka vairuotojai
Vilma pasakojo, kad jos vyras vilkiko vairuotoju dirba jau 17 metų, be to, moters šeimoje esama ir daugiau vairuotojo profesiją pasirinkusių artimųjų – krovinių vežimo kompanijoje darbuojasi tėvas ir dar pora giminaičių.
„Mano vyras „Girtekoje“ dirbo prieš porą metų, vėliau nusprendė pereiti į kitą įmonę. Vairuotojų darbas labai sunkus ir tikrai labai skaudu, kai iš uždirbto atlyginimo išskaičiuojamos didelės sumos. Iš vairuotojų išskaičiuojama ne tik už viršytas degalų sąnaudas ir bet kokius automobilio gedimus. Automobiliai draudžiami pigiu draudimu, kai išmoka iš draudiko galima tik nuo 500 litų, tad jei įvykio nuostoliai mažesni nei ši suma, juos dengia pats vairuotojas“, – kalbėjo pašnekovė.
Vairuotojas „nusipirko“ tūkstantį litrų degalų
Moters teigimu, ypač dažnai iš tolimųjų reisų vairuotojų išskaičiuojama už viršytas degalų sąnaudas: „Įsivaizduokite, jei vien už degalus po kiekvieno reiso išskaičiuojami keli šimtai litų, o kartais suma perkopia ir tūkstantį, nelygu situacija.
Kartą iš mano vyro vairuojamo vilkiko nupylė apie tūkstantį litrų degalų. Atvyko kriminalistai, rado įkalčių, bet piktavalių nesurado, ir mano vyrui šie nuostoliai buvo išskaičiuoti iš atlyginimo“, – pasakojo Vilma. Moteris prisiminė, kad kartą teko įmonei kompensuoti poros tūkstančių litų nuotolius už kelyje nutikusią nelaimę, kai buvo šiek tiek apgadinta priekaba.
Pinigus moka ir vairuotojai, ir draudimas
Vilma prisiminė ir kitą istoriją, nutikusią vyro kolegai: vairuotojas sulaužė rankinio valdymo pultą, esantį vilkiko salone.
„Už tai iš vairuotojo atlyginimo buvo išskaičiuoti net trys tūkstančiai litų, bet juk įmonės automobiliai yra drausti ir paskui buvo gauti pinigai iš draudimo kompanijos. Įmonė pareiškė, kad detalė tiek kainuoja ir tokia suma turi būti sumokėta, pačių vairuotojų žargonu kalbant – „pakabino tris tūkstančius litų“, – pasakojo moteris.
Pašnekovės teigimu, pinigai būna išskaičiuojami iš atlyginimo, kai vairuotojas sugrįžta iš reiso arba iš vadinamosios „bačkos“. Tai neoficialus kaupiamasis fondas, į kurį vairuotojai priverčiami padėti tam tikrą sumą pinigų, kaip savotišką užstatą, kuris liks įmonei, jei ši dėl darbuotojo kaltės patirs nuostolių.
„Įmonė ne tik nepatiria jokių nepatogumų dėl nusidėvėjusio inventoriaus, bet dar ir uždirba, mat už kiekvieną sugadintą detalę ar prietaisą gauna dvigubą sumą – moka vairuotojas ir draudikai“, – pasakojo Vilma ir pajuokavo, kad taip įmonės dar ir uždirba.
Pervargę vairuotojai ir per sapnus vairuoja vilkikus
Dažnai vairuotojai skundžiasi, kad darbdaviai nepaiso numatyto darbo ir poilsio režimo ir verčia juos dirbti viršvalandžius.
„Įmonė, kurioje mano vyras dirba šiuo metu, šiek tiek paiso taisyklių, bet ankstesniame darbe būdavo atvejų, kad akių nesumerkdavo ir dvi paras. Įmonei apsimoka mokėti baudą ir leisti vairuotojui nesilaikyti režimo. Sugrįžę iš reiso vairuotojai paprasčiausiai nuo pervargimo negalėdavo užmigti. Nors mano vyras alkoholiu tikrai nepiktnaudžiauja, sakydavo, kad reikia taurelės brendžio tam, kad akys užsimerktų. Jis pasakodavo, kad ir sugrįžęs į namus dar tris keturias naktis sapnuodavo, jog vairuoja vilkiką.“
Moters teigimu, didelė dalis avarijų įvyksta dėl to, kad vairuotojai būna pervargę: „Juk pasitaiko nelaimių lygiame kelyje, kur geras matomumas ar pan. Vairuotojai paprasčiausiai užsnūsta prie vairo.“
Nuostoliai atlyginami ir iš šeimos biudžeto
Vilmos teigimu, mitas yra tai, kad vilkikų vairuotojai auksą semia kibirais. „Jei viskas tikrai gerai sekasi, nereikia stovėti eilėse kertant valstybių sienas ar laukti krovinių, tai per mėnesį uždirbama apie trys tūkstančiai litų ar daugiau. Tiesa, dažniausiai vairuotojai išvyksta net 6–8 savaitėms.
Tiesa, iš šių pinigų dar pasitaiko ir išskaitymų. Mūsų šeimoje, dėkui Dievui, dar nėra pasitaikę taip, bet esu girdėjusi, kad jei nutinka kokia didesnė nelaimė, tai vyro atlyginimo ne tik neužtenka padengti nuostoliams, bet dar reikia pinigų ir iš šeimos biudžeto.“
Anot pašnekovės, reikia nepamiršti, kad sugrįžę iš reiso vairuotojai būna kelias savaites namuose, o už šį laiką darbdavys nieko nemoka. Dažnai įmonės reikalauja, kad būtų rašomas prašymas nemokamų atostogų.
Jauni vairuotojai bijo Rusijos
Moteris tvirtina, jog jaunesni vairuotojai bijo važiuoti į Rusiją. „Jaunesni, kurie nemoka rusų kalbos, vengia ten vykti. Tai nėra labai tolerantiška šalis, tavo paties bėda, kad nesupranti. Mano vyras puikiai kalba rusiškai, tai problemų dėl susikalbėjimo jam nebūdavo.
Jis puikiai žino, kuriuos ruožus būtina pervažiuoti dienos metu ir kur tikrai negalima sustoti, nes gali tapti vagių taikiniu. Iš tiesų kartais automobiliai iškraunami važiuojant.“
