Tai BNS pranešė teismo atstovė spaudai Jolita Gudelienė.
Nuosprendis nėra galutinis - per 20 dienų gali būti
skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
„Pirmiausia, nenustatyti būtinieji genocido požymiai -
genocidas negali būti vykdomas prieš vieną asmenį. Antra, nėra
nustatytas tikslas sunaikinti A.Kraujelį. Buvo vykdoma krata siekiant
suimti, bet nebuvo tikslo jį sunaikinti. Nėra įrodymų, kad
M.Misiukonis būtų žinojęs, kas yra A.Kraujelis. M.Misiukonis (KGB)
dirbo metus, dalyvavo kratoje, jis tik žinojo, kad turi būti
sulaikytas, niekas nepaneigė M.Misiukonio parodymų, rašytiniai
bylos įrodymai patvirtino M.Misiukonio parodymus“, - nuosprendžio
argumentus BNS įvardijo J.Gudelienė.
Anot teismo, būdamas KGB jaunesniuoju leitenantu M.Misiukonis
nesprendė A.Kraujelio likimo ir neturėjo tam jokios įtakos.
Panevėžio apygardos teismas pažymėjo, kad baudžiamoji
atsakomybė už genocidą bet kuriai politinei grupei priklausančių
žmonių atžvilgiu galima tik veikoms, padarytoms po 1998 metų
gegužės 6 dienos, kada įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimo
ir papildymo įstatymas. Jame apibrėžiant genocido nusikaltimą
pirmą kartą buvo nurodytos dvi žmonių grupės – socialinė ir
politinė, kurios nėra numatytos visuotinai pripažintose
tarptautinės teisės normose, apibrėžiančiose genocido
nusikaltimą.
Be to, teismas konstatavo, kad byloje nagrinėjamos partizano
A.Kraujelio žūties metu nebuvo įstatymo, numatančio atsakomybę
už veiką, kurios padarymu kaltinamas M.Misiukonis.
„Baudžiamasis kodeksas aiškiai nurodo, kad asmuo atsako tik
tuo atveju, kai jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo
įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. O tai
reiškia, kad ir šiuo aspektu M.Misiukonio baudžiamoji atsakomybė
negalima“, - rašoma Panevėžio apygardos teismo pranešime.
Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti
skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Rugsėjį prokuroras pasiūlė M.Misiukonį įkalinti šešerius
su puse metų. Ilgus metus KGB dirbusį M.Misiukonį siūlyta
pripažinti kaltu dėl genocido.
75 metų M.Misiukonis yra vienintelis baudžiamojoje byloje gyvas
likęs kaltinamasis. Teismui buvo perduoti dar trys asmenys, tačiau
jie mirė proceso metu.
M.Misiukonis vidaus reikalų ministro pareigas ėjo 1990-1992
metais. Jis teisme yra sakęs, kad sovietų pareigūnai A.Kraujelio
ieškojo kaip kriminalinio nusikaltėlio.
Byla kelerius metus buvo sustabdyta laukiant Konstitucinio Teismo
išaiškinimo dėl genocido apibrėžimo. Šiemet kovą Konstitucinis
Teismas paskelbė, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas
vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti
genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo siekiama
sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.
Anot Konstitucinio Teismo, už sovietmečiu vykdytas žudynes
socialiniu ar politiniu pagrindu, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių
tautos išlikimui, negalima bausti kaip už genocidą, tačiau teismai
turi įvertinti, ar tai nebuvo kiti nusikaltimai žmoniškumui.
Panevėžio teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie
prisidėjo prie partizano A.Kraujelio žūties, devyni iš jų yra
mirę.
2000 metais tuometinis prezidentas Valdas Adamkus M.Misiukonį
apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio
ordinu. Tuomet prezidentas teigė, kad apdovanojimas skirtas už
tarnybą pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos atkūrimo metais. Šis
sprendimas sulaukė prieštaringų vertinimų.
A.Kraujelis buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija
kovojusių Lietuvos partizanų. Jis veikė iki 1965 metų kovo, kai
saugumiečiams apsupus namus, kuriuose slapstėsi, nenorėdamas
pasiduoti gyvas, nusišovė.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras šį
mėnesį paskelbė, kad nėra jokių įrodymų, jog A.Kaujelis būtų
žudęs taikius gyventojus, kaip teigė KGB.