Jo teigimu, 2015 metais Lietuvos krašto apsaugai bus skiriama 1,1
proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta per 400
mln. eurų arba 1,466 mlrd. litų.
Penktadienį per diskusiją Seime ministras teigė, kad didėjant
finansavimui lėšų pasiskirstymas taip pat grįš į NATO
reikalavimus atitinkančias proporcijas, tai yra personalui išlaikyti
bus skiriama ne daugiau kaip 50 proc. visų lėšų, modernizacijai -
ne mažiau kaip 20 procentų.
„Kitais metais ateisime į tuos gerus skaičius, maždaug 49
proc. bus išlaikymui ir 27 proc. - modernizacijai“, - pranešė
ministras.
J.Olekas teigė, kad didesnis finansavimas leis atkurti per krizę
sumažėjusius kariuomenės resursus.
„Mums taip pat labai svarbu per kelerius metus sutvarkyti
karinių dalinių užpildymą kariais, turime daliniuose etatų, o
žmonių nepakankamai“, - sakė jis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK)
penktadienį surengė diskusiją dėl politinių partijų pasirašyto
susitarimo didinti gynybos finansavimą įgyvendinimo.
Šių metų pavasarį pagrindinės Lietuvos politinės partijos
pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojama iki 2020-ųjų
padidinti finansavimą krašto apsaugai iki 2 proc. BVP. Šis
skaičius yra NATO šalių sutartas gynybos biudžeto rodiklis.
Šiemet Lietuvos krašto apsaugos finansavimas siekia 0,89 proc.
BVP. Vyriausybė kitų metų gynybai skirtas lėšas siūlo didinti
trečdaliu. Išlaidas krašto apsaugai Lietuva didina reaguodama į
Rusijos veiksmus Ukrainoje.