Jo teigimu, 2015 metais Lietuvos krašto apsaugai bus skiriama 1,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta per 400 mln. eurų arba 1,466 mlrd. litų.
Penktadienį per diskusiją Seime ministras teigė, kad didėjant finansavimui lėšų pasiskirstymas taip pat grįš į NATO reikalavimus atitinkančias proporcijas, tai yra personalui išlaikyti bus skiriama ne daugiau kaip 50 proc. visų lėšų, modernizacijai - ne mažiau kaip 20 procentų.
„Kitais metais ateisime į tuos gerus skaičius, maždaug 49 proc. bus išlaikymui ir 27 proc. - modernizacijai“, - pranešė ministras.
J.Olekas teigė, kad didesnis finansavimas leis atkurti per krizę sumažėjusius kariuomenės resursus.
„Mums taip pat labai svarbu per kelerius metus sutvarkyti karinių dalinių užpildymą kariais, turime daliniuose etatų, o žmonių nepakankamai“, - sakė jis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) penktadienį surengė diskusiją dėl politinių partijų pasirašyto susitarimo didinti gynybos finansavimą įgyvendinimo.
Šių metų pavasarį pagrindinės Lietuvos politinės partijos pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojama iki 2020-ųjų padidinti finansavimą krašto apsaugai iki 2 proc. BVP. Šis skaičius yra NATO šalių sutartas gynybos biudžeto rodiklis.
Šiemet Lietuvos krašto apsaugos finansavimas siekia 0,89 proc. BVP. Vyriausybė kitų metų gynybai skirtas lėšas siūlo didinti trečdaliu. Išlaidas krašto apsaugai Lietuva didina reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje.
