„Finansavimo klausimu tikrai nuosekliai dirbama, tiek 2014 metais, tiek formuojant kitų metų biudžetą mes tuos įsipareigojimus vykdom, nes atsilikimas nuo įsipareigojimo tikrai buvo didžiulis, ypatingai didžiulis atotrūkis susidarė dėl krizės laikotarpio. Kada mes įvertinom ir savo situaciją, ir savo pajėgimus, mes matome, kad tų resursų tikrai reikia ir vidiniams klausimams spręsti“, - penktadienį radijui „Laisvoji banga“ sakė L.Graužinienė.
Taip pat ji pažymėjo, kad pagrindinės politinės partijos sutaria dėl didesnių finansų gynybai, nors paskirų politikų nuomonių gali būti ir įvairių.
„Visada politikų Seime yra 141 ir natūralu, kad Seime yra įvairių nuomonių, bet jei kalbame apie politines partijas, pasirašydamos šį susitarimą jos labai atsakingai išdiskutavo visus punktus ir kryptis, kurios nurodytos susitarime, ir jos išlaikomos ir bus išlaikomos. Užsienio politikoje pagal nuotaikas judėti į priekį negalima, reikia susitarti, kokią Lietuva turi poziciją vienu ar kitu klausimu, tai ypač svarbu šiam geopolitiškai sudėtingame laikotarpyje“, - kalbėjo Seimo pirmininkė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) penktadienį Seime rengia diskusiją dėl politinių partijų pasirašyto susitarimo didinti gynybos finansavimą įgyvendinimo.
Šių metų pavasarį pagrindinės Lietuvos politinės partijos pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojama iki 2020-ųjų metų padidinti finansavimą krašto apsaugai iki 2 procentų nuo bendrojo šalies vidaus produkto (BVP). 2 proc. BVP yra NATO šalių sutartas gynybos biudžeto rodiklis.
Šiemet Lietuvos krašto apsaugos finansavimas siekia 0,89 proc. BVP. Vyriausybė kitų metų gynybai skirtas lėšas siūlo didinti trečdaliu - priėmus siūlomą biudžetą, kitąmet šis rodiklis padidėtų iki 1,11 proc. Išlaidas krašto apsaugai Lietuva didina reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje.
