„Finansavimo klausimu tikrai nuosekliai dirbama, tiek 2014
metais, tiek formuojant kitų metų biudžetą mes tuos
įsipareigojimus vykdom, nes atsilikimas nuo įsipareigojimo tikrai
buvo didžiulis, ypatingai didžiulis atotrūkis susidarė dėl
krizės laikotarpio. Kada mes įvertinom ir savo situaciją, ir savo
pajėgimus, mes matome, kad tų resursų tikrai reikia ir vidiniams
klausimams spręsti“, - penktadienį radijui „Laisvoji banga“
sakė L.Graužinienė.
Taip pat ji pažymėjo, kad pagrindinės politinės partijos
sutaria dėl didesnių finansų gynybai, nors paskirų politikų
nuomonių gali būti ir įvairių.
„Visada politikų Seime yra 141 ir natūralu, kad Seime yra
įvairių nuomonių, bet jei kalbame apie politines partijas,
pasirašydamos šį susitarimą jos labai atsakingai išdiskutavo
visus punktus ir kryptis, kurios nurodytos susitarime, ir jos
išlaikomos ir bus išlaikomos. Užsienio politikoje pagal nuotaikas
judėti į priekį negalima, reikia susitarti, kokią Lietuva turi
poziciją vienu ar kitu klausimu, tai ypač svarbu šiam
geopolitiškai sudėtingame laikotarpyje“, - kalbėjo Seimo
pirmininkė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK)
penktadienį Seime rengia diskusiją dėl politinių partijų
pasirašyto susitarimo didinti gynybos finansavimą įgyvendinimo.
Šių metų pavasarį pagrindinės Lietuvos politinės partijos
pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojama iki 2020-ųjų metų
padidinti finansavimą krašto apsaugai iki 2 procentų nuo bendrojo
šalies vidaus produkto (BVP). 2 proc. BVP yra NATO šalių sutartas
gynybos biudžeto rodiklis.
Šiemet Lietuvos krašto apsaugos finansavimas siekia 0,89 proc.
BVP. Vyriausybė kitų metų gynybai skirtas lėšas siūlo didinti
trečdaliu - priėmus siūlomą biudžetą, kitąmet šis rodiklis
padidėtų iki 1,11 proc. Išlaidas krašto apsaugai Lietuva didina
reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje.