Kas garsiau rėkia, tas – teisus?

Anksčiau galėjau pretenduoti į vieno ištikimiausių TV žiūrovų titulą. Tačiau po to, kai visos televizijos suvienodėjo, televizorių įsijungiu vis rečiau. Lietuvos TV kanalai – tarsi vienos motinos vaikai.

Daugiau nuotraukų (1)

Jurijus Smoriginas

Nov 30, 2014, 3:30 PM, atnaujinta Jan 20, 2018, 7:13 AM

Net laidų vedėjos beveik nesiskiria. Pavyzdžiui, ar daug kas pasikeistų, jeigu susikeistų vietomis LNK laidų vedėjos Rūta Mikelkevičiūtė ir Asta Stašaitytė-Masalskienė? Jokio skirtumo nepajustumėte.

Skiriasi nebent jų balso tembras. Prisipažinsiu – Astos balsas mane erzina. Kai tik jį išgirstu, iš karto norisi perjungti kanalą. O Rūta kalba taip, lyg būtų nuolat nustebusi.

Iš daugybės televizijos veidų išskirčiau „Lietuvos ryto“ TV laidų vedėją Rūtą Janutienę. Seniai Rūtą pažįstu – ji ir TV ekrane, ir gyvenime pasižymi stipriu charakteriu.

R.Janutienę galima palyginti su Džordana Butkute – jos abi ant laužo nedegtų. Komplimentas šios laidų vedėjos stilistams – ji labai gražiai aprengta, drabužiai išryškina moteriškumą.

Lietuvoje, matyt, trūksta asmenybių, todėl televizijos ekranuose šmėžuoja vis tie patys veidai. Pavyzdžiui, niekaip nesibaigia Marijaus Mikutavičiaus era. Jis – visur, man jo ekrane yra per daug.

Pastebėjau, kad beveik visos pokalbių laidos tapo primityvios. Pašnekovai nieko nesiklauso ir bando vienas kitą perrėkti. Atrodo, bus teisus tas, kuris garsiau rėks.

Neseniai dalyvavau TV3 laidoje „Ginčas be taisyklių“. Mes ten visi iš tiesų rėkėme be jokių taisyklių.

Apskritai Lietuvos televizijų kultūra labai žema. Televizija turėtų būti panaši į prancūzišką kiną, kuriame viskas estetiška.

Džiaugiuosi, kad į ekraną grįžta TV3 konkursas „Šok su manimi“. Būtent jis sportinius šokius pavertė teatrališku reginiu.

Juk nuo senovės lietuviai tik dainuodavo ir vaidindavo. Paklausykite, apie ką kalba susirinkę mūsų kultūros intelektualai. Apie operą, chorą, bet ne apie šokius.

Lietuvos televizijos nenori (gal ir negali) būti originalios. Už tai ant jų nepykstu, tiesiog perjungiu kanalą. Įsijungiu „Animal Planet“, „History Channel“. Sielą labai atgaivina muzikos kanalas „Mezzo“.

Taip pat žiūriu Rusijos kanalus. Pirmiausia dėl to, kad seku, kas vyksta neramiose zonose. Antra – dėl to, kad kiekvienas rusų kanalas turi savitą veidą. Ten panašūs nebent koncertai.

Neseniai dalyvavau LNK laidoje apie Rytį Ciciną. Šį dainininką pažįstu nuo vaikystės, todėl apie jį tiek prikalbėjau, kad kažkas manęs paklausė, kodėl pats nevedu laidos.

Turiu tokį sumanymą. Tai būtų socialinio pobūdžio laida apie mūsų kartą (J.Smoriginui – 59 metai. – Red.). Mūsų patirtis – unikali. Mes iš sovietmečio buvome įmesti į laisvąją rinką. Šis virsmas turėjo lemiamą įtaką daugelio likimui.

Tačiau vargu ar tokiai laidai rastųsi vietos komercinėse televizijose. Juk prodiuseriams kur kas paprasčiau nuvykti į tarptautinį televizijų turgų, prisipirkti laidų ir sukti jas.

Dabar net ir LRT televiziją sunku atskirti nuo komercinių kanalų. Joje verti dėmesio liko nebent „Auksinis balsas“ ir serialas „Namelis prerijose“.

Todėl dažniausiai įsijungiu „LRT kultūrą“. Ačiū Dievui ir Audriui Siaurusevičiui, kad jo nesunaikino. Šį kanalą žiūriu su dideliu malonumu ir nostalgija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.