Tačiau Lietuvos valdžiai toks šūkis tiesiog prieštarauja prigimčiai. Gal prisimenat, kada valdžia ne savo kalbomis, bet darbais pradžiugino šalies žmones?
Iš valdžios rūmų pastaruoju metu – vien draudimai, sugriežtinimai ir įstatymų projektai dvelkiantys gūdžiu sovietmečio aidu.
Būtent tokia – sovietmečio cenzūros spalva persunktas įstatymo projektas, kuris numato policijai ir kitoms spec. tarnyboms sekti, ką piliečiai veikia internete. Net numato galimybę internetinę prieigą blokuoti, bausti už nederamą naršymą ir netinkamus komentarus.
Žinoma, sukčiams viceministrams, legalizavusiems savo kontrabandinę veiklą ir su banditais šūdmaišiais susijusiems Seimo nariams tokie projektai – kaip medus.
Juk bus galima valdyti ir savo oponentus, ir prakeiktus žurnalistus, lendančius kur nereikia, ir savo draugų konkurentus bus galima smagiai nusodinti“. Policija , aišku, teisinasi, kad masinių sankcijų nebus, o įstatymas bus taikomas tik svarbiems reikalams spręsti.
Bet kai ant popieriaus nesurašyta, koks reikalas svarbus ar koks komentaras netinkamas, atsiranda erdvės interpretacijoms ir, kaip vienas žymus politikas sako, kas galėtų paneigti, kad kokio šūdmaišio verslo partneris, sėdintis Seime, tokiomis interpretacijų erdvėmis nepasinaudos, atkreipdamas policijos dėmesį į vieną ar kitą epizodą ar asmenį?
Juolab, kad pagal rengiamo įstatymo projektą tokiems policijos veiksmams net nereikės jokio leidimo. Užteks tik įtarimo.
Sovietmetį labiausiai ir prisimename, kaip laisvių suvaržymo ir teroro epochą. KGB – labai panašiai argumentuodama – siekė kontroliuoti visuomenę. Kas ką šneka, kas ką galvoją ir kas ką komentuoja. Ir slogi tokio visuotinio sekimo bei terorizavimo atmosfera tikrai nekeldavo noro šypsotis pradedant dieną.
Dabar kiti laikai. Lietuva laisva šalis, Europos sąjungos narė ir pasaulis gerokai platesnis ir linksmesnis nei prieš kelias dešimtis metų.
Telieka tikėtis, kad sveikas protas ir galimybė šypsotis kasdien nugalės šūdmaišių ir susireikšminusių arogantų liguistas ambicijas.
