„Kitiems metams iš viršplaninių pajamų, ir tikiuosi, kad Seimas pritars, skirti maždaug 15 mln. litų ir iš Kelių priežiūros ir plėtros programos - dar 10 mln. litų“, - pirmadienį Seime po valdančiųjų politinės tarybos sakė A.Butkevičius.
Pasak jo, šiais metais Panemunės tiltui buvo numatyta 10 mln. litų - 5 mln. litų jau skirti, o dar 5 mln. litų bus pervesta sausio pabaigoje: „Irgi bus paskirta kaip šitų metų įgyvendinimas“.
Anot jo, Kauno merui Andriui Kupčinskui jau kelis kartus buvo pasakyta, kad pinigai bus skirti.
„Mes nebenorėjome perskirstyti viršplaninių pajamų, kurios yra sukauptos Kelių priežiūros ir plėtros programoje. Nes jeigu mes būtume perskirstę šitas viršplanines lėšas, kurių suma yra susidariusi apie 40 mln. litų, būtume turėję keisti visoms savivaldybėms skirstymo lėšų formulę (...), tai jiems (Kaunui - BNS) būtų atitekę 1,2 mln. litų“, - aiškino A.Butkevičius.
A.Kupčinskas pirmadienį teigė neprarandantis vilties, kad Panemunės tiltas bus įtrauktas į svarbių objektų sąrašą ir jam lėšų būtų skiriama iš valstybės investicijų programos.
„Vis dar tikiu, kad tai įmanoma padaryti, ne šis tiltas yra strateginės reikšmės. Mes esame nusiuntę ir premjerui, ir susisiekimo ministrui, ir Seimo nariams, kokie objektai randasi Panemunėje ir kodėl svarbu šį tiltą įtraukti į valstybės investicijų programą“, - teigė A.Kupčinskas.
Anot jo, kitais metais tilto statybai reikia 25 mln. litų.
Vyriausybė praėjusią savaitę atmetė siūlymą Panemunės tiltui Kaune kitų metų biudžete numatyti 15,64 mln. eurų (apie 54 mln. litų).
103 mln. litų vertės tiltą stato bendrovė „Kauno tiltai“, jį planuojama atidaryti kitų metų spalį. Tačiau dėl finansinių įsipareigojimų ir skolinimosi limitų savivaldybė negali vien savo lėšomis finansuoti darbų.
Šiemet valstybė iš Kelių fondo projektui skyrė apie 5,3 mln. litų, o Seimui padidinus Kauno skolinimosi limitą, savivaldybė iš DNB banko pasiskolino beveik 47 mln. litų, iš kurių dalį - apie 20 mln. litų - ketino skirti Panemunės tiltui.
