„Kitiems metams iš viršplaninių pajamų, ir tikiuosi, kad
Seimas pritars, skirti maždaug 15 mln. litų ir iš Kelių
priežiūros ir plėtros programos - dar 10 mln. litų“, -
pirmadienį Seime po valdančiųjų politinės tarybos sakė
A.Butkevičius.
Pasak jo, šiais metais Panemunės tiltui buvo numatyta 10 mln.
litų - 5 mln. litų jau skirti, o dar 5 mln. litų bus pervesta
sausio pabaigoje: „Irgi bus paskirta kaip šitų metų
įgyvendinimas“.
Anot jo, Kauno merui Andriui Kupčinskui jau kelis kartus buvo
pasakyta, kad pinigai bus skirti.
„Mes nebenorėjome perskirstyti viršplaninių pajamų, kurios
yra sukauptos Kelių priežiūros ir plėtros programoje. Nes jeigu
mes būtume perskirstę šitas viršplanines lėšas, kurių suma yra
susidariusi apie 40 mln. litų, būtume turėję keisti visoms
savivaldybėms skirstymo lėšų formulę (...), tai jiems (Kaunui -
BNS) būtų atitekę 1,2 mln. litų“, - aiškino A.Butkevičius.
A.Kupčinskas pirmadienį teigė neprarandantis vilties, kad
Panemunės tiltas bus įtrauktas į svarbių objektų sąrašą ir
jam lėšų būtų skiriama iš valstybės investicijų programos.
„Vis dar tikiu, kad tai įmanoma padaryti, ne šis tiltas yra
strateginės reikšmės. Mes esame nusiuntę ir premjerui, ir
susisiekimo ministrui, ir Seimo nariams, kokie objektai randasi
Panemunėje ir kodėl svarbu šį tiltą įtraukti į valstybės
investicijų programą“, - teigė A.Kupčinskas.
Anot jo, kitais metais tilto statybai reikia 25 mln. litų.
Vyriausybė praėjusią savaitę atmetė siūlymą Panemunės
tiltui Kaune kitų metų biudžete numatyti 15,64 mln. eurų (apie 54
mln. litų).
103 mln. litų vertės tiltą stato bendrovė „Kauno tiltai“,
jį planuojama atidaryti kitų metų spalį. Tačiau dėl finansinių
įsipareigojimų ir skolinimosi limitų savivaldybė negali vien savo
lėšomis finansuoti darbų.
Šiemet valstybė iš Kelių fondo projektui skyrė apie 5,3 mln.
litų, o Seimui padidinus Kauno skolinimosi limitą, savivaldybė iš
DNB banko pasiskolino beveik 47 mln. litų, iš kurių dalį - apie 20
mln. litų - ketino skirti Panemunės tiltui.