Neeilinis posėdis kviečiamas keturių komiteto narių iniciatyva
- ŽTK pirmininko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovo Leonardo
Talmonto, komiteto narių „darbiečių“ Gintaro Tamošiūno bei
Sergejaus Ursulo, „tvarkietės“ Onos Valiukevičiūtės.
Grupė parlamentarų siūlo spręsti klausimą „Dėl galimų
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
pažeidimų ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisų“. Siūlomame
rašte nurodoma, kad „Darbo partijos baudžiamasis procesas galimai
yra politizuotas bei pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir
laisves numatytas konvencijoje“. Raštą pasirašo 45 Seimo nariai,
tarp jų - Seimo pirmininkė Darbo partijos vadovė Loreta
Graužinienė, dauguma „darbiečių“ frakcijos narių, taip pat
yra „tvarkiečių“, socialdemokratų, LLRA, Mišrios Seimo narių
grupės atstovų parašų.
Raštą analogišku pavadinimu, kuriuo preambulėje teigta, kad
Darbo partijos juodosios buhalterijos byla - politizuota,
„darbiečių“ iniciatyva jau bandyta svarstyti Žmogaus teisių
komitete, tačiau neužtekdavo balsų klausimą įtraukti į
darbotvarkę.
Šio komiteto narė liberalė Dalia Kuodytė kelia versiją, jog
neeilinis posėdis pirmadienį pavakare šaukiamas, nes į
komandiruotę išvyksta socialdemokratė Aušrinė Marija
Pavilionienė. Ji vienintelė iš valdančiųjų komitete balsuodavo
prieš tai, kad V.Uspaskicho reabilitavimo klausimas būtų traukiamas
į posėdžio darbotvarkę.
Tuo metu Žmogaus teisių komiteto vadovas L.Talmontas tvirtina,
jog siūlomas projektas - naujas, o Seimo narių prašymo šaukti
neeilinį posėdį ignoruoti negalima.
Liberalės D.Kuodytės vertinimu, šis raštas turėtų tapti
argumentu V.Uspaskichui Europos Parlamente įrodinėjant, esą Darbo
partijos byla - politinė.
Europos Parlamentas lapkritį pradėjo svarstyti Lietuvos
prokurorų prašymą panaikinti Darbo partijos įkūrėjo V.Uspaskicho
teisinę neliečiamybę, kad politikas galėtų būti teisiamas dėl
sukčiavimo.
Europos Parlamentas 2010 metais jau buvo panaikinęs V.Uspaskicho
neliečiamybę, tuomet prašymo nagrinėjimas užtruko 14 mėnesių.
Iš naujo politikas neliečiamybę įgijo, kai šių metų liepos 1
dieną oficialiai tapo naujos kadencijos EP nariu.
Vilniaus apygardos teismas pernai liepą V.Uspaskichą pripažino
kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo
bei skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Politikas
savo kaltę neigia ir vadina procesą politiškai motyvuotu.
Nuosprendis įsigalioja tik po Apeliacinio teismo sprendimo.