Kiekvienais metais poreikis finansuoti paslaugas neįgaliesiems, neįgaliųjų organizacijas auga. 2015-iems neįgaliųjų integracijai skyrėme 2,6 milijonais litų daugiau nei 2014-ais. Svarbu suvokti, kad kiekvienam neįgaliam žmogui reikia tik jam skirto supratimo ir aktualios pagalbos. Susitikimuose su neįgaliaisiais dažniausias skundas ne tuo, kad trūksta pinigų, dažniausias skundas, kad trūksta atidos iš institucijų, įstaigų, ir kas labiausiai stebina, dėmesio iš vietos valdžios.
Juk savivaldybės geriausiai mato savo žmonių poreikius, ar tai būtų neįgaliajam žmogui pritaikytas įvažiavimas į pastatą, ar šaligatvių nuolydžiai, liftai, ar įtraukimas į užimtumo, laisvalaikio, kultūrines programas. Juo labiau, kad neįgaliajam pritaikyta aplinka, dažnai yra patogi naudotis ir visiems kitiems žmonėms. Turi būti galvojama apie kiekvieną žmogų. Juk kas geriau nei savos bendruomenės atstovai žino, ko trūksta, kad jų aplinkoje gyvenantis žmogus su negalia galėtų pilnavertiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Tikiu, kad savivaldybės aktyviau naudos socialinių pašalpų nepaskirstytas lėšas ir į neįgaliųjų poreikius bus atsižvelgta planuojant ir naudojant šias tik socialinėms reikmėms skirtas lėšas.
Lėšas skiriame pagrindiniam tikslui – žmogaus su negalia socialinei, pilietinei integracijai ir tikriausiai visi sutiksime, kad tam geriausiai pasitarnauja keli pasaulyje išbandyti būdai – formalus ir neformalus švietimas ir darbas. Nemažai skiriama valstybės biudžeto lėšų ir organizacijų kultūriniams projektams, festivaliams, daugiatūkstantinei nacionalinei neįgaliųjų mugei, kuri Vilniuje sutraukia kelis tūkstančius amatininkų, šokėjų, dalininkų su negalia iš visos Lietuvos. Jų pasirodymai, jų darbai panaikina visas atskirtinumo kliūtis. Ir mes tai tęsime, mes tai plėtosime, nes tikiu, kad per panašias veiklas artėjame vieni kitų.
Nemažas sumas valstybė ir savivaldybės–skiria ir vietinių, regioninių organizacijų vykdomiems socialinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo, atstatymo, asmeninio asistento pagalbos, užimtumo, meninių, sportinių gebėjimų lavinimo projektams (15,8 mln. litų) Tiesa, reikėtų paminėti, kad valstybė skiria didžiąją dalį lėšų minėtiems projektams finansuoti. Tad kviečiu savivaldybes būti socialiai atsakingas kuriant bendruomenės gerbūvį, kuriant strategijas, o taip pat remiant jau įkurtus neįgaliųjų dienos centrus, finansuojant neįgaliųjų organizacijų programas, perkant iš neįgaliųjų organizacijų socialines paslaugas, didesnį dėmesį skiriant būsto pritaikymui.
Mūsų bendras tikslas – sukurti palankią aplinką ir sąlygas visaverčiam visos bendruomenės, nepamirštant ir neįgaliųjų, gyvenimui, užtikrinti maksimaliai lygias galimybes. Tinkamus sprendimus visuomet lengviau priimti, kai jų ieškoma kartu bendradarbiaujant, įsiklausant į žmonių poreikius.
Neįgaliųjų socialinė integracija – yra vienas svarbiausių ministerijos veiklos prioritetų. Niekada jis nebuvo užmirštas ir jo svarba tik auga, gal būt todėl ir pasikeitimų biudžetinėse įstaigose jau reikėjo. Ne todėl, kad vadovai blogi, o tam, kad ieškoti kitų kelių, nes gyvenimas be pokyčių gal ir patogus, bet ne visada duoda rezultatus, o kai kurie jų neramina. Pvz. žmonių su negalia integracija per užimtumą. Lietuvoje dirba vos apie 28 procentus (apie 45 tūkst.) darbingo amžiaus žmonių su negalia.
Todėl mes ir toliau didelį dėmesį skirsime neįgaliųjų užimtumui darbo rinkoje didinti, informacinei aplinkai gerinti, žmonių su fizine negalia mobilumui ir savarankiško gyvenimo įgūdžiams ugdyti, viešosios aplinkos prieinamumui ir būsto pritaikymui, studijuojančius aukštosiose mokyklose neįgaliųjų finansiniam rėmimui.
Ne mažiau svarbu – užtikrinti kokybiškų socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje teikimą, sudaryti sąlygas neįgaliesiems dalyvauti kultūros, sporto, laisvalaikio veiklose. Tam pagrindinį dėmesį ir skirsime, įgyvendindami Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013-2019 metų programos priemones, kurioms per 2013-2015 metus ketiname panaudoti apie 146 mln. Lt iš valstybės biudžeto bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Programos priemones vykdo įvairios ministerijos bei institucijos) Iš šių lėšų bus finansuojamas neįgaliųjų specialiųjų poreikių tenkinimas teikiant socialinės integracijos paslaugas tiek socialinės apsaugos, tiek sveikatos priežiūros, tiek švietimo srityse, taip pat bus užtikrinama galimybė judėjimo sutrikimų turintiems žmonėms laisvai judėti.
Svarbu gerinti ir šių žmonių finansinę padėtį. Norėčiau paminėti, kad šių metų rugsėjį valdančiųjų Politinė taryba nusprendė nuo kitų metų liepos 1 d. valstybinę socialinio draudimo bazinę pensiją padidinti 14 litų, taip pat 14 litų padidinti draudžiamąsias pajamas. Atitinkamai padidės ir šalpos pensijos. Žinoma, tai nėra žymus išmokų padidinimas, tačiau tai žingsnis į priekį. Tai bus realus pensijų didinimas pirmą kartą per šešerius metus ir stengsiuos, kad būtų tęsiamas ir reguliarus.
Taip pat po ilgų stovėjimo vietoje metų, pradėjome socialinės globos pertvarką, kuria laipsniškai bus pereinama nuo institucinės globos prie paslaugų teikimo proto ir psichikos neįgaliesiems bendruomenėje ir šeimoje. 2014–2020 m. laikotarpiu planuojame sumažinti socialinių paslaugų prieinamumo skirtumus skirtingose savivaldybėse, pagerinti socialinių paslaugų kokybę, diegti naujas socialines paslaugas. Taip pat planuojame plėtoti ir modernizuoti socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos, transporto ir kitų viešųjų paslaugų infrastruktūrą. Numatome teikti daugiau socialinių paslaugų socialiai pažeidžiamų grupių asmenims ir gerinti socialinio darbo su jais kokybę, suteikti daugiau būstų socialiai remtinoms gyventojų grupėms, įskaitant neįgaliuosius, labiau jį pritaikyti neįgaliesiems, jų artimiesiems, šeimos nariams.
Darbų ir uždavinių daug ir be partnerių, bendradarbių ministerijai įveikti visų uždavinių nepavyks. Todėl nuo pirmų dienų savo komandai pabrėžiau, kad turime dirbti ne tik su biudžetinėmis įstaigomis, savivaldybėmis, bet ir su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Turime įsiklausyti ir svarbiausia išgirsti jų svarbiausius akcentus, jų matymą ir siūlymus sprendimams. Diskutuoti su jais, eiti į kompromisus, bet bendrauti – nuolat, jei reikia kasdien. Tai ir tęsim, ir dar aktyviau. Jau paskutiniame Neįgaliųjų tarybos posėdyje sakiau ir pakartosiu, mano kaip ministrės susitikimai su neįgaliųjų organizacijomis taps reguliariais, jei reiks ir kas ketvirtį sėsime prie bendro stalo svarbiausiems žmonių su negalia klausimas svarstyti.
Šiandien Lietuvoje yra per 253 tūkstančius žmonių su negalia. Noriu pakviesti savivaldybių vadovus, bendruomenes ir visus žmones sprendžiant bendruomenei svarbius klausimus ir numatant jų sprendimus, įsitikinti, kad tie sprendimai bus palankūs ir neįgaliesiems.
