Jeigu tokios aikštelės atsirastų, Kuršių nerijos žvejams nereikėtų tampyti savo valčių. Projekte numatyta atviroje jūroje, už keliasdešimt metrų nuo kranto, įbetonuoti stulpus su skriemuliais. Nuo jų driektųsi lynai iki pakrantėje įrengtų aikštelių.Jose būtų sumontuoti elektra varomi valčių traukimo ir nuleidimo į jūrą įrenginiai.
Valtis į krantą išvilks mechanizmai
Pajūrio kopų zonoje, maždaug 30 kvadratinių metrų ploto aikštelėse siūloma įrengti vienaukščius statinius su valčių vilkimo įrenginiais. Gaima lynais ištempti į paplūdimį nedidelius iki 10 tonų svorio laivelius – tokiais ir naudojasi priekrantėje žūklaujantys Kuršių nerijos žvejai. Dabar jie savo valtys išvelka į krantą rankomis, keturračiais motociklais arba lengvaisiais automobiliais.
Žvejybos valčių tempimo procesas nebūtų sudėtingas – jūroje priplaukę prie stulpų žvejai kilpomis prisikabintų prie lynų ir būtų išvilkti į krantą. Panašiai laiveliai būtų tempiami į jūrą. Prie dugno pritvirtinus specialias šluožes, jie lengviau judėtų smėlėtomis pakrantėmis.
Žvejai norėtų, kad tokiose iškrovos aikštelėse dar būtų ir valčių kėlimo mechanizmų, kuriais laivus galima pakelti ant autotransporto priemonių ir nugabenti į saugesnes vietas. Tačiau projektuotojai tokių įrenginių nenumatė – gal baiminamasi, kad važinėdami automobiliais žvejai išklampos paplūdimius, nuniokos jautrią Kuršių nerijos kopų augmeniją.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser pritaria kurorto savivaldybės užmojams palengvinti vietinių žvejų darbo sąlygas: „Pati mačiau, kaip jie vargsta pajūryje tampydami savo valteles. Kelios žuvų iškrovos aikštelės – ne tiltas per Kuršių marias. Tokiais valčių vilkimo į krantą įrenginiais vietiniai žvejai, gelbėjimo stočių darbuotojai naudojosi prieškariu – pajūryje net bėgiai buvo nutiesti“.
Žuvų iškrovos aikštelių veikla, pasak A.Feser, nesikirstų su į UNESCO pasaulio gamtos ir kultūros paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos statusu, draustinio apsaugos režimu. Tokie įrenginiai numatyti ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorinio planavimo dokumentuose.
Blėstanti svajonė – žvejų uosteliai
Kuršių marių žvejus vienijančios Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jokubauskienė džiaugiasi, kad iš tokių aikštelių žvejai galės patogiai išplaukti jūron ir grįžti į krantą: „Prieš dvejus metų Neringos savivaldybei siūlėme jas įrengti. Žuvininkystės departamente užvirė aštrios diskusijos, pareikšta įvairių nuomonių, kalbėta ir apie žvejybos uostelius“.
Priekrantėje žūklaujančių įmonių savininkai nesitiki, kad pajūryje greitai atsiras nedideli uosteliai, prie kurių galėtų švartuotis žvejų valtys, jachtos, kiti pramoginiai laiveliai, nors Lietuvai iš Europos Sąjungos fondų žuvininkystės infrastruktūros plėtrai pažerta 250 mln. litų. Paraiškose buvo numatytos ir nedidelių žvejybos uostelių jūros priekrantėje statybos.
Tokius uostelius siūlyta įrengti ne tik Nidoje, Juodkrantėje, bet ir ties Melnrage, Karkle, Palanga. Tiesa, statybos dėl įvairiausių priežasčių iš vietos taip ir nepajuda – priekrantės žvejai toliau vargsta paplūdimiuose kaip ir anksčiau – savo laivelius velka automobiliais ir net traktoriais. S.Jokubauskienės žiniomis, Briuselis ateityje nenumato finansuoti žvejybos krantinių statybų.
„Jeigu negalime žvejams įrengti bent jau nedidelių uostelių, džiaukimės, kad Lietuvos pajūryje, pirmiausiai Kuršių nerijoje, atsiras bent jau nedidelės verslinės žvejybos laivų iškrovos aikštelės. Tokiomis jau seniai naudojasi mūsų kaimynai lenkai, kitų ES šalių žvejai,“, – kalbėjo S.Jokubauskienė.
Karklės prieplaukos statyba įstrigo
Tačiau ne visi Kuršių nerijos žvejai patenkinti jiems siūloma valčių vilkimo lynais technologija. Kai kurie skeptikai „Sweco Lietuva“ specialistų sumanymus vadina klaikia atgyvena, grįžimu į vikingų epochą – pasak jų, tokiais archaiškais žvejybos priekrantėse būdais ir įrenginiais šiais laikais naudojasi galbūt tik pačių skurdžiausių Afrikos užkampių gyventojai.
Kitos žvejus vienijančios Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonas Bargaila irgi stebisi, kodėl ES lėšomis mūsų pajūryje dar neįrengtas nė vienas žvejybos uostelis.
„Klaipėdos rajono savivaldybė per septynerius metus neįstengė panaudoti žvejų uostelio Karklėje projektui skirtų lėšų. Preliminari maždaug 100 metrų ilgio prieplaukos su infrastruktūros įrenginiais kaina – 14-17 mln. litų. Siūlėme savo pagalbą, bet visi sėdi sudėję rankas. Galbūt kažkas interesuotas, kad ES lėšos plauktų į karpynus, o ne į pajūrį“, – piktinosi A.Bargaila.
Laivų iškrovos aikštelės pajūryje greičiausiai bus įrengtos ES lėšomis. Baltijos priekrantėje žūklaujantys Karklės, Melnragės, Palangos ir Šventosios žvejai pavydžiai žvalgosi į Kuršių neriją – ten kažkas jau vyksta.
Daugiau tikėjęsi žvejai apgailestauja, kad ES investicijos, kurias galima nukreipti į nedidelių žvejybos uostelių pajūryje statybas, bus naudojamos laikinam ir skurdžiam inventoriui įsigyti.