„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių kalbino žurnalistė Daiva Žeimytė.
– Atsakymo, kodėl Rusija taip elgiasi, neturime ne tik mes, bet ir europinės institucijos, kurias taip pat stengiamės įtraukti sprendžiant eilių pasienyje problemą, – kalbėjo L.Linkevičius. – Jokio normalesnio Rusijos paaiškinimo neišgirdome.
Į ministeriją pakviestas Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas paaiškino, kad viskas esą vyksta pagal nustatytą tvarką, procedūras, o tuo mes labai abejojame. Bet, aišku, negi ambasadorius sakys kitaip?
Kita vertus, neturėtume to labai sureikšminti, nes iš patirties jau žinome, kad įvairūs apribojimai kartais įvedami be jokių priežasčių. Ir taip yra ne tik Lietuvoje.
– Vežėjai tiesiai sako, kad tai tiesiogiai susiję su prezidentės pareiškimu. Kaip vertinate tokią nuomonę?
– Nuomonių gali būti visokių, bet panašių dalykų buvo ir anksčiau, dar prieš pareiškimus.
Aišku, tam tikras paūmėjimas gali būti siejamas ir su tais žodžiais, bet nemanau, kad vien dėl to.
– Ar jums buvo žinoma, kad D.Grybauskaitė ketina taip pasakyti apie Rusiją?
– Konkrečiai nežinojau, bet prezidentė ir neprivalo su manimi derinti savo pareiškimų.
– Galbūt ir neprivalo. Bet ar atsakingos institucijos neturėtų žinoti, kad gali būti toks pareiškimas, ir tam ruoštis?
Teko girdėti, kad bendravimo problemų Rusijoje jau ir iki šiol gana daug turėjęs mūsų ambasadorius po šio prezidentės pareiškimo Maskvoje jau visai nebeturi ką veikti.
– Esmė ne tik tai, kas pasakyta, bet ir kaip tas pareiškimas argumentuojamas. Prezidentė paaiškino, kodėl ji taip pasakė. Ji išryškino tam tikrus terorizmo požymius.
Aišku, galima užmerkti akis ir niekaip nevadinti, elgtis mandagiai. Dažnai būna, kad mes mažai tariamės, kaip į tai reaguoti. Bet pripažinus faktą, kad yra valstybės remiamos teroristinės grupuotės, ginčytis su prezidentės pasakymu, jog Rusija turi teroristinės valstybės požymių, labai sudėtinga.
Nemanau, kad reikia tai daryti. Faktas, jog tai, kas vyksta, yra labai nenormalu.
– Bet ar tiesos sakymas – pagrindinis diplomatijos argumentas?
– Diplomatija garsi tuo, kad diplomatai paprastai nieko nepasako. Nežinau, ar verta apie tai toliau diskutuoti.
Situacija yra tokia, kokia yra.
Aš prezidentės pasakyme įžvelgiu logiką ir jį suprantu. Suversti visą kaltę vienam pasakymui nebūtų teisinga. Tai, kas vyksta, vyksta nuolat ir taip yra išbandoma mūsų vienybė.
– Bet gal ne be reikalo svarstoma, kodėl nenumatyti kiti žingsniai po tokio pareiškimo? Kaip turėtume elgtis su valstybe, kurią aukščiausias mūsų šalies pareigūnas pavadino teroristine?
– Tai svarstoma ne be reikalo, bet reikia atsakyti į klausimą, kas yra blogiau – matyti, kaip situacija blogėja, ir nieko nedaryti ar vis dėlto kalbėti kaip yra.
Tai, kas vyksta Ukrainoje, Europa oficialiai yra įvardijusi kaip agresiją. Mano supratimu, jeigu jau pasakome, kad valstybė yra agresorė, reikėtų nustoti ir su ja prekiauti ginklais. Bet net to nėra padaryta.
Man regis, ta diskusija yra šiek tiek primesta.
Visi diskutuojame, ar gerai, ar blogai prezidentė pasakė, o tuo metu traukinys labai sėkmingai važiuoja toliau – situacija blogėja, mes toliau nieko diplomatiškai nedarome, nes neva yra šansas susikalbėti.
Nors tokių šansų buvo šimtas, o gal ir daugiau.
– Ar nemanote, kad pagaliau reikėtų garsiai ir aiškiai įvardyti, ko artimiausiu metu galime tikėtis iš Rusijos?
Galbūt tada ir verslas žinotų, kaip jam elgtis, ir visiems būtų paprasčiau?
– Visi galimi scenarijai analizuojami, tačiau viešai jie nebus skelbiami.
Mes už oponentus negalvosime, ką jie čia gali mums pridaryti – juk galimybių yra tikrai daug.
Pats asmeniškai manau, nors yra ir kitaip manančių, kad konvencinės grėsmės neturėtume tikėtis.
Vis dėlto esame NATO narė ir būtų per didelė rizika tokią šalį tiesiogiai, atvirai užpulti.
Nors beprotybei ribų nėra, nemanau, kad tai būtų realu. O visokie vietiniai konfliktai, nebūtinai Lietuvoje, įmanomi.
Bet nuo tokių pasakymų tikrai niekam nebus nei lengviau, nei blogiau.
O Lietuvos verslas ir pats pamatė, kad ilgalaikiai santykiai su Rusija nėra patikimi. Tikiu, kad ateis laikas, kai prekyba su šia šalimi vėl stos į vėžes.
Šiuo metu reikia įvertinti galimą riziką ir nieko nesitikėti.
Situacija yra tokia, kokia yra, ir nuo mūsų dūsavimų ji nepagerės.