Tai būna smagiausias fejerverkas pasaulyje, o gerasis nugalėtojas prunkščia ir pasako linkėjimą, kurio laikraštyje, deja, neišspausdinsi: per daug džiaugsmo ir sūrios leksikos. Vienu metu su įžiebta eglute mus aplankė didis džiaugsmas: net ne vienas, o visa virtinė jų, kaip šokoladukai advento kalendoriuje.
Pirma geroji naujiena. Pasaulio naftos karteliui nepadarius nieko, kad bent kiek padidėtų naftos kaina, ji krinta ir kris toliau. Rusijos ir jos psichopato žemaūgio vado ambicijos bliūkšta su kiekvienu nubrauktu doleriu už barelį: aruodai tušti, apie naujus karus jau niekas nebegalvoja ir gali būti, kad neilgai trukus pamatysime Kremliaus valdovus važinėjančius po pasaulį ir renkančius humanitarinę pagalbą – kaip tais palaimingais laikais prieš du dešimtmečius.
Tik šį kartą nebebus kvailių, tikinčių, kad lokiams galima įskiepyti demokratiją ir civilizaciją, nes, girdi, komunizmas mirė: čia kaip ir Lietuvoje, kur lakūnas prezidentas, tetutė teisėja arba nosį traukantis agurkų kunigaikštis sulošia pokerį, bet be pakartojimų. Net ir auditorija, supurenta mulkinti, pasiduoda tik vieną kartą ir kitą sykį jau reikalauja naujo klouno.
Antra geroji naujiena. Ko nepadarė pinganti nafta, tą Kremliui padarys vertės netenkantis rublis – medinukų valiuta pabuvo stipri tiek pat, kiek būna turtingas kaimo nuskurėlis, paveldėjęs, pardavęs ir pragėręs mišką ir dvi savaites šventęs Palangoje. Dabar rublio ekspresas švilpia žemyn: kita stotelė – šiukšlynas ir nauji banknotai su daug nulių, kaip Veimaro respublikoje 1923 metais.
Trečia geroji naujiena. Pinganti nafta drasko ne tik Rusiją, bet ir visus pasaulio vagių, diktatorių ir kitokių acto garintojų režimus: Iranas, Venesuela, Libija, Nigerija – visos tos pakelės degalinės, apsimetančios valstybėmis, šiandien yra kaip tas kvailelis, įsigijęs naujos statybos butą miesto pakraštyje kartono sienomis ir išmestas iš darbo po penkių mėnesių.
Ketvirta geroji naujiena. Žinoma, JAV įvykusi skalūnų revoliucija, atpiginusi naftą ir dujas, dabar atsirūgsta patiems Amerikos naftos gamintojams – jų pajamos sumažėjo. Tačiau JAV, kaip ekonomika, ne iš naftos gyvena, todėl ten bankrotas negresia. Atvirkščiai, pigūs degalai ragina visus daugiau gaminti, pirkti, vartoti, daugiau keliauti, daugiau skraidyti lėktuvais ir džiaugtis gyvenimu.
Penkta geroji naujiena. Liko mažiau nei mėnuo iki euro įvedimo. Niekaip nesulaukiu sausio pirmosios, kai avigalviai suglums prie bankomatų, pamatę nepažįstamus banknotus, blaškysis ir rėkaus, kad jų niekas neįspėjo, smulkieji verslininkai nepriims euro monetų be Vyčio simbolio („itališkų, ispaniškų, angliškų eurų nepriimame“), o jau po Trijų karalių pasibels į atokius kaimo vienkiemius persirengėliai pareigūnai, pamatę Betliejaus žvaigždę ir atėję surašyti pas senolius užsilikusių keliolikos ar keliasdešimties tūkstančių litų ir paimti jų patikrinti (juos nemokamai iškeis į eurus ir atneš balandžio mėnesį tiesiai į namus Velykų Bobutė, tikrai).
Šešta geroji naujiena. P.Gražulis – kandidatas į Vilniaus merus. Kad ir kaip pasuksi, sprendimas genialus. Vilniečiams tai puikus pasirinkimas, nes niekas negalės sakyti, kad apie kandidatą nieko nežino.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ parodė visiems, kad turi stuburą ir nebijo nieko: nors, kaip planuota, pavadinimo pakeisti į „Kerštas ir bausmė“ nepavyko, dabar siūlyčiau apsvarstyti „Drąsa ir narsa“, nes ryžto tikrai nestokoja.
Miestas prie Nemuno, pavyzdžiui, rado drąsos ir buvo išrinkęs V.Šustauską ir ligi šiol didžiuojasi juo kaip Raudondvario plento kelio danga. Liberalai ligi šiol graužiasi, jog kadaise atstūmė M.Bartašiūnaitę, – galėtų būti dar viena spalvinga kandidatė į merus (nebijokite, vienai kadencijai: tol, kol M.Dargužaitė atleis žmonėms ir žiniasklaidai, kad jos tinkamai neįvertino).
