Džiaugėsi, kad emigrantai nešykšti
Optimistiškai dėl paskutinių mėnesių rodiklių nusiteikęs ministras pasidžiaugė nedarbo mažėjimu, vartojimo augimu.
„Naftos kainos sumažėjo, tai Lietuvai - pozityvus faktorius. Kitas teigiamas faktorius - nauji Europos Sąjungos lėšų srautai, jie bus garantuotai didesni nei paprastai“, - kalbėjo R.Šadžius.
Jis taip pat pasidžiaugė didėjančiais emigrantų pinigų srautais. Valdantieji tikisi, kad jie nemažės ir ateityje paskatins vartojimą.
„Šiandien panikai ir apokalipsinėms nuotaikoms nėra“, - optimizmo nestokojo ministras.
Atsargusis projektas
2015 metais planuojama surinkti daugiau nei šiemet pajamų iš mokesčių, tačiau augimas bus mažesnis, sako finansų ministras.
„2015 metais, palyginti su 2014 metų faktu, planuojame 6,3 proc. pajamų (iš akcizų, pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių - BNS) augimą - truputį mažesnį. Ir tai konkretus įrodymas kritikams, kad mokestinės pajamos kitais metais suprojektuotos atsargiai“, - pareiškė R. Šadžius.
Pasak jo, gyventojų pajamų mokesčio pajamos turėtų augti 7,4 proc. (šiemet - per 8 proc.). Tačiau ministras mano, kad tokia prognozė gali neišsipildyti, ir augimas viršys 2014 netų rodiklį.
Pridėtinės vertės mokesčio augimas, anot R.Šadžiaus, planuojamas maždaug 1 punktu mažesnis - 6 proc. (šiemet - 7,1 proc.)
Valdantieji pažadėjo sumažinti valstybės skolinimosi limitus. Kitąmet jie turėtų būti ne 43 proc. bet kiek daugiau nei 41 proc. 2014 m. Lietuva pasiskolino 500 mln., spalį - milijardą euroobligacijų.
Prognozės vėl nesutampa
Parlamentaras Kęstutis Glaveckas mestelėjo repliką dėl vėl nesutampančių BVP rodiklių, kuriuos pateikia finansų ministras ir premjeras.
„Jokių prieštaravimų nėra: premjeras pateikė kumuliatyvų BVP krytį“, - teigė R.Šadžius. Jis patikino, kad 2,7-2,9 proc. BVP augimo prognozė yra pati pesimistiškiausia. Tikimasi, kad BVP augimas bus didesnis.
Andrių Mazuronį, kuriam kilo klausimas dėl numatytų įvairių kompensacijų, kai tuo tarpu geopolitinė politika nesuteikia vilčių pasiekti tokių skaičių, finansų ministras apkaltino optimizmo stoka.
Parlamentarui Mečislovui Zaščiurinskui kilo klausimas kas laukia vis augančių „Sodros“ skolų, ar Finansų ministerija toliau skolinsis išorės rinkose.
„Ar ji pajėgi grąžinti skolas?“, - klausė jis.
„Iš valstybės biudžeto bus finasuojama 77 mln. eurų, kurie anksčiau buvo mokami iš „Sodros“ biužeto“, - tokia našta, ministro teigimu, perkeliama ant biudžeto pečių.
Reikalavo kviestis valstybės kontrolierę
„Liberalai ką tik išsakė daug pastabų dėl šio biudžeto. Tenka apgailestauti, kad Vyriausybė per 15 minučių sugebėjo jį pakoreaguoti ir pateikti Seimui“, - stebėjosi Eligijus Masiulis. Jo teigimu, didžiausia problema, kad biudžeto planavimas prasideda nuo pajamų, o ne nuo išlaidų.
„Man kelia nerimą viešai pasigirdusi premjero prognozė, kad dėl geopolitinės situacijos kitąmet BVP gerokai sumažėti. Siūlau, kad jau dabar reikia kurti realų biudžeto projektą, kad kitąmet nereikėtų lieti „krokodilo ašarų“, kai reikės karpyti išlaidas“, - kalbėjo E.Masiulis.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigė esąs nustebintas kodėl į šį posėdį valdantieji nesutiko pakviesti Valstybės kontrolierės, kad būtų paaiškinta, ar atsižvelgta į Valstybės kontrolės išvadas.
„Valstybės kontrolė padarė konkrečias išvadas, į kurias jūs neatsižvelgėte. Jūs bandote apeiti Fiskalinės drausmės įstatymą, manipoliuoti prieš Europos Komisiją. Tai yra piktybiška manipuliacija“, - frakcijos vardu kabėjo A.Kubilius. Frakcija biudžeto svarstyme reikalavo daryti pertrauką ir kviestis Valstybės kontrolierę. „Valstybės kontrolierės buvimas, svarstant ypa svarbų kitų metų šalies biudžeto klausimą, yra labai reikalingas. Žinome, kad jos išvada yra griežtai kritiška dėl finansinės drausmės principų laikymosi Vyriausybei formuojant kitų metų biudžetą. Tad tenka tik apgailestauti, kad valstybės kontrolierei nesuteikta proga Seimo posėdyje išsakyti savo argumentus, todėl viešai klausiame: ko bijo premjeras?“ – klausė A. Kubilius. „Vertinu šį biudžetą blogai ir siūlau balsuoti prieš jį. Eilinį kartą lipame ant to pačio grėblio ir eilinį kartą norime pamaloninti išmokų gavėjus. Tie ,kurie dirba, lieka už borto. Reikia gerbti dirbančius ir kuriančius... Šis biudžetas skatina neatsakingumą. Žinome Vilniaus savivaldybės prasiskolinimus, eilinį kartą didinamas jos skolinimosi limitas. Vėl viskas bus prašvilpta ir kitąmet bus vėl tas pats“, - kalbėjo R.Šimašius.
Seimo narys Vytautas Matulevičius atkreipė dėmesį į neišnaudotus pajamų šaltinius.
„Manau, prisimenate dar užpernai kilusį skandalą, kad Lietuvoje dirbantys ir milijardus uždirbantys, nuo pelno sumokėjo vos 1 proc., tuo tarpu kiti turi mokėti 15 proc. Du stambiausi Lietuvos bankai už 2011 metus sumokėjo vos 300 tūkst. litų. Buvo žadėta papurtyti bankus, kad jie mokėtų valstybei tokį procentą, kiek moka kiti. Tačiau vėl tas pats. 2012 metais sumokėta 2,6 proc., 2013m. - 5,26 proc. pelno mokesčio“, - galimų pajamų šaltinį įžvelgė parlamentaras.
Jis suskaičiavo, kad per pastaruosius tris metus bankai išsimokėjo 6 mlrd. litų neapmokestintų dividendų.
Premjerai apsižodžiavo
Premjeras Algirdas Butkevičius replikavo opozicijos lyderiui A.Kubiliui, kad dabartinė Vyriausybė perėmė ankstesniosios antikonstitucinius įsipareigojimus.
„Bet nesiruošiu grįžti į prisiminimus. Su Valstybės kontrole buvo viskas derinama. Pirmą kartą skaičiuojant biudžeto deficitą buvo įtrakta Indėlių draudimo suma, kurią jūs ištuštinote.
Pagaliau Valstybinė mokesčių inspekcija savo darbą pradėjo dirbti labai atsakingai... Kodėl, jums valdant, turtingiausi šalies piliečiai nemokėjo pajamų mokesčio? Dabar jie susimokėjo ne tūkstančius, o milijonus“, - tikino premjeras.
Kompensacijų lietus
Biudžeto projektas numato, kad nNuo 2015 metų kovo 1 dienos ketinama didinti mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų atlyginimus - tam biudžete planuojama numatyti beveik 30 mln. eurų, minimalią mėnesinę algą kelti nuo kitų metų liepos 1 dienos iki 325 eurų (1122 litų) - tam reikės 14,4 mln. eurų.
Pasikeitus geopolitinei situacijai ir dėl embargo nukentėjus pieno gamintojams, numatyta kompensacijoms skirti 8,7 mln. eurų.
2015 metais investicijoms numatoma skirti 1,443 mlrd. eurų - 1,7 mln. eurų daugiau nei pirminiame projekte.
Krašto apsauga - pamaloninama
Investicijos didėja krašto apsaugai (2,9 mln. eurų), viešajai tvarkai (1,4 mln. eurų), švietimui (1,3 mln. eurų), sveikatos apsaugai (0,9 mln. eurų) ir kultūrai (0,2 mln. eurų)
Nuo liepos naikinamas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui. Dėl PVM lengvatos antrąjį kitų metų pusmetį biudžete papildomai liktų apie 70 mln. litų.
Planuojama, kad kitų metų biudžete papildomai lėšų įplauks iš valstybės įmonių dividendų - 195 mln. litų, iš alkoholio ir tabako akcizų - 25 mln. litų, nes alkoholio akcizus siūloma didinti šiek tiek daugiau negu siūlė Vyriausybė, iš loterijų ir lošimų mokesčio - 4 mln. litų.
Nuo 2015 metų keičiasi nekilnojamojo turto mokestis - jį mokės visi gyventojai, kurių šeimos turtas viršys 750 tūkst. litų, mokesčio tarifas sieks 0,5 proc. turto vertės.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos, įskaitant 2,321 mlrd. eurų Europos Sąjungos paramą, kitąmet turėtų siekti 9,215 mlrd. eurų - 5,9 proc. daugiau negu šiemet.
Išlaidos su ES lėšomis bus 9,557 mlrd. eurų. Planuojamos valstybės biudžeto pajamos yra 7,974 mlrd. eurų, asignavimai – 8,317 mlrd. eurų, o biudžeto deficitas - 342,4 mln. eurų.
