Mitingo išvakarėse šalies mokyklose prasidėjo neterminuotas pedagogų streikas, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į reikalavimą atkurti iki krizės buvusio mokinio krepšelio dydį, ikimokyklinių įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti prie bendrojo ugdymo įstaigų mokytojų atlyginimų, sumažinti vaikų klasėse ir grupėse, atkurti bazinę mėnesio algą, pasirašyti kolektyvinę šakos sutartį ir ieškoti galimybių anksčiau mokytojus išleisti į pensiją.
Darželio auklėtoja: „Dirbame iš idėjos“
Mitingo dalyviai plakatais ir skanduotėmis ragino politikus atsitokėti ir klausė „Kada išlipsime iš skurdo?“
„2008-aisiais darželio auklėtojos uždirbdavo apie 1400 litų, o dabar atlyginimas siekia vos 1200 litų. Pati auginu du vaikus. Sūnus yra vienuoliktokas, o dukra mokosi septintoje klasėje, tad situacija tikrai nėra lengva, su nerimu galvoju apie tai, kad sūnus po metų baigs mokyklą, reikės rūpintis studijomis, tad taupyti pradėjau, kai jis dar mokėsi 9-oje klasėje“, – pasakojo prie mitingo prisijungusi darželio auklėtoja iš Elektrėnų Raimonda Kovaliova.
Moteris teigė, kad, kai atlyginimas toks nedidelis, 200 litų yra tikrai ženkli suma. „Visiems rūpi dokumentai, ataskaitos, bet tik vaikai ir eilinis darbuotojas, gaunantis apgailėtiną atlyginimą, beveik neturintis priemonių, turi dirbti savo darbą. Mūsų srityje žmonės dirba, galima sakyti, iš idėjos, nes prekybos centruose atlyginimai geresni“, – teigė R.Kovaliova.
Pedagogė: „Kai mokytojas neįperka knygos, tai žemina“
„Visų atlyginimai kyla, bet reikia pagalvoti ir apie mokinio krepšelio atkūrimą, turime galvoti, kokioje aplinkoje ir kaip bus ugdomi mūsų vaikai“, – kalbėjo pedagogė iš Panevėžio Rima Juškienė.
Paklausta, ar šiandien pedagogas gali oriai pragyventi iš savo atlyginimo, pašnekovė sakė: „Gyvename ir pragyvename, bet kai negali nusipirkti knygos, nes reikia keisti automobilio padangas, o dirbi mokykloje ir negali žinoti paskutinių ugdymo naujovių. Tai žeminantis dalykas. Dėl to labai skaudu“, – sakė R.Juškienė.
Savivaldybės už darbą nepermoka
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė teigė, kad pagrindinis mitingo organizatorių reikalavimas – kad kitų metų biudžetas būtų orientuotas į tai, jog būtų atkurtos socialinės išmokos ir atlyginimai, buvę iki krizės.
„Praėjo šešeri metai, BVP auga, bet atlyginimai nedidėja. Esame priešpaskutinėje vietoje ES, už mus mažiau uždirba tik rumunai. Jei mes nedidinsime žmonių pajamų, iš Lietuvos išvažiuos visi, nes žmogus nepajėgus atvykti į darbą – pietūs ir kelionė kainuoja, o juk batų irgi reikia. Kad uždirbtume minimalų atlyginimą, reikia dirbti po dvylika valandų“, – kalbėjo K.Krupavičinė ir pridūrė, kad itin sudėtinga įmonių, kurių steigėjos yra savivaldybės, padėtis. Regionuose į itin mažus atlyginimus gaunančių darbuotojų gretas patenka medicinos ir švietimo įstaigų personalas.
Pašnekovė steigimu, minimali alga turi sudaryti maždaug 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Kauno pedagogai nestreikuoja
Nors buvo teigiama, kad streikas apims visus šalies regionus, vis dėlto prie šio streiko kauniečiai pedagogai neprisijungė. Tiesa, poros mokyklų mokytojai iš pradžių ketino tai padaryti ir pranešė Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriui, jog streikuos.
„Apie streiką iš anksto mus buvo informavusios dvi švietimo įstaigos. Tačiau pasikalbėjus su vadovais išsiaiškinta, jog streike keliami reikalavimai nėra nukreipti į savivaldybės lygmenį. Todėl pavyko susitarti, kad ugdymo procesas nebūtų stabdomas ar kaip kitaip trukdomas. Streiko pradžios dieną dar kartą susisiekėme su šių įstaigų vadovais. Jie patikino, jog darbas vyksta.