Pasak monetas radusio archeologijos projektų centro „Antiqua“
archeologo Roberto Žukovskio, monetos aptiktos liepą ir jau kitą
dieną perduotos Nacionalinio muziejaus numizmatikos skyriui. Viešai
apie radinį neskelbta dėl saugumo.
„Kai praneši tokią naujieną, gali būti, kad visi pradės
naktimis landžioti“, – BNS sakė archeologas.
Jis pasakojo, kad monetos buvo paslėptos po sugriuvusio namo
pamatais.
„Mes atsikasėme buvusio XIX amžiaus pastato liekanas. Jis buvo
per karą sugriautas, sulygintas su žeme, ten buvo pastatyti
garažai. Tas namas neegzistavo jau tuo metu, kai pradėjome kasti –
mes atsikasėme rūsius. Išlikusios sienos, laiptai. Valėme pamatus,
ruošėme fotografuoti, ir valant nejudintą gruntą, po pamatu, jos
ir išlindo. Jos buvo pakištos buvusiame rūsyje to namo, bet jau po
grindimis, po pačiu pamatu. Ir buvo sudėtos greičiausiai į
kažkokią metalinę dėžutę, bet iš jos liko tik keli gabaliukai,
ji visa surūdijo, o monetos išliko“, – apie radinį pasakojo
R.Žukovskis.
Nuo 1994 metų Vilniaus senamiestį kasinėjantis archeologas
teigė tokį lobį randantis pirmą kartą.
Šios monetos greičiausiai buvo kažkieno santaupos, nes buvo
rinktos ne vieną dešimtmetį. Tai, pasak R.Žukovskio, matyti iš
jų datų. Anksčiausia data, iškaldinta ant monetos, yra XIX
amžiaus vidurio, o vėliausia – jau XX amžiaus vidurio.
„Kažkas taupė tuos pinigus, dėjo į dėžutę, o per karą,
matyt, ar žuvo, nespėjo pasiimti... Taip ir liko“, – svarstė
archeologas.
Archeologai tam pačiame sklype rado ir Antrojo pasaulinio karo
Vokietijos kareivių šalmų, XVI-XIX amžiau plokštinių koklių,
buitinės keramikos, metalinių dirbinių fragmentų.
2016 metais vietoje, kur rastos monetos, planuojama pastatyti
gyvenamąjį pastatą.