Ž.Pavilionis patikino, kad net ir daugelio karų bei ekonominės recesijos išvarginti amerikiečiai yra pasirengę stoti į kovą už laisvąjį pasaulį, tačiau išreiškė nuogąstavimą, kad mes patys pamirštame gynybą ir tikimės, jog už mus tuo pasirūpins kiti.
Savo įžvalgomis apie JAV užsienio politikos kaitą, Rusijos propagandą ir tai. kodėl lietuviams ypač naudingos būtų amerikietiško pilietiškumo pamokos ambasadorius specialiame interviu pasidalino su portalo lrytas.lt skaitytojais.
- Ar galima teigti, kad Maidano judėjimas ir tai, kaip vėliau klostėsi įvykiai Ukrainoje, užbaigė JAV vykdytą santykių „perkrovimo“ su Rusija eksperimentą?
- Bent jau laikotarpiai išties sutapo. Mažai kas Vakaruose tikėjo, kad rusai įžengs į jiems lyg ir brolišką šalį. Tuo netikėjo net ir patys ukrainiečiai. Aš prieš Vilniaus susitikimą (jame Ukraina turėjo parafuoti asociacijos sutartį su ES - red.) bendravau su daugybe ukrainiečių, su jų ambasadoriumi Vašingtone. Jie tuo netikėjo ir, matyt, V.Putinas tuo pasinaudojo Kryme - iš vienos pusės paleisdamas gražius vaizdus iš Sočio olimpinių žaidynių, o iš kitos - rengdamas informacines atakas prieš Maidaną ir tai, kas ten vyko.
Tariamas fašizmas ir kiti vaizdai, kurie tiesiog sustingdė ukrainiečių karius. Kryme jų buvo 16 tūkstančių, kai rusai įvedė daugiausia dešimt tūkstančių. Pasauliui buvo parodyta, kad Rusija pasimokė po Gruzijos karo, kuriame buvo nemažai pralaimėjimų. O čia sumažinti kaštai, sustingdyta ir priblokšta visuomenė, o tada lyg pačios jos rankomis padarai pokytį. Čia ir tas įrodymas, kad Rusijoje atsiradusi nauja karinė doktrina, kuri, visų pirma, remiasi minkštosios galios naudojimu, sustingdant visuomenę iš vidaus ir tada užbaigiant karinę fazę.
- Bet ar nėra taip, kad ir patys Vakarai buvo, o gal net ir be atsako rusiškai propagandai. Kai kurie JAV diplomatai atvirai pripažįsta, kad atsako tokiai agresyviai propagandai nerandama.
- Išties, buvo šokiruoti, nes, kaip kartojo ir Edwardas Lucas, Vakarai manė, kad su Šaltojo karo pabaiga ir informacijos laisvu judėjimu ta tiesa, objektyvios žinios, išplinta savaime ir nereikia rūpintis, kad jos atspindėtų tą teisybę. Vakaruose, kur tikima garbingu žodžiu, pažadais, nėra įprasta, kad visa informacija bus naudojama kariniais tikslais. Rusija naudoja informaciją tam, kad užkariauti šalis, jų neužkariavus karinėmis priemonėmis. Tai nėra įprasta. Rusija tuo sėkmingai naudojasi. Paralyžiuoja dalį elito Vakaruose, įveda netikrumą, abejonę, ar tai būtų Malaizijos lėktuvo tragedija, ar tas pats Maidanas.
Galų gale ir apie Baltijos šalis. Tarkime, Lenkijos spaudoje rusiškos kilmės informacijos apie blogus lietuvius yra du ar tris kartus daugiau nei objektyvios. Kurstymas vyksta ir pas mus: ir prieš lenkus, ir prieš litvakus, ir prieš kitas grupes. Svarbiausia, paskatinti gedimą visuomenės viduje, supriešinti. Atsiminkime, kad du kartus istoriškai jau nepasipriešinome: tai ir Abiejų Tautų Respublikos pabaiga, ir 1940 metai. Tas pats scenarijus ir Kryme. Rusijos imperija taip jau įpratusi veikti – paimt šalį iš vidaus ir po to sutvarkyti ją iš išorės.
Prisiminkime ir tai, kad po 1940 metų tik dvi valstybės taip tvirtai kalbėjo, kad Lietuva buvo okupuota. Tik Amerika ir Šventasis sostas (Vatikanas) mus laikė neteisėtai okupuotais. Visur kitur buvo tam tikri sandėriai, nupirkta, išplautos smegenys, pasinaudota galios politikos svertais. Tas pats ir dabar. Metodai nesikeičia.
- Matome, kad Rusijai leista sukurti nemažą energetinę, ekonominę įtaką Europos Sąjungai. Panašu, kad Europos Parlamente vis aiškiau buriama ir politinė platforma, balsavimų metu ginanti Rusijos interesus. Ar pati Europa nėra jau suskaldyta ir negalinti susitarti dėl vieningos pozicijos Rusijos atžvilgiu?
- Per 22 diplomatinio darbo metus pastebėjau, kad Europoje prabilus apie Rusiją, auditorija visada skils į dvi dalis. Visi diplomatai pripažins, kad tai labai skaldantis klausimas. O taip yra todėl, kad Rusija labai aktyviai naudojasi „skaldyk ir valdyk“ principu. Vieniems duoda vieną, kitiems kitą … Nuo bažnyčių iki meno, kultūros, informacijos iki dujotiekio. Turi priemonių atstatyti galią, atstatyti imperiją.
Ir nuo 2013 metų karinė doktrina ypač akcentuoja įtaką buvusiai Sovietų Sąjungos teritorijai – o iš NATO valstybių ypatingas dėmesys skiriamas Baltijos šalims. Ypač informacinio karo, minkštosios galios stiprinimo prasme. Maždaug apie 14 procentų Lietuvos gyventojų nuolatos žiūri rusiškos propagandos televizijos kanalus. Norint laimėti daugumą parlamente gali pakakti ir 200 tūkstančių balsų. Tai reiškia, kad Rusija nuolat turi savo elektoratą Lietuvoje, kuris net nesąmoningai yra veikiamos propagandos ir atstovauja jos interesams.
- Kaip mes galėtume pakeisti šią situaciją ir atimti auditoriją iš propagandos kanalų?
- V.Putinas peržengė visas įmanomas po Antrojo pasaulinio karo nubrėžtas raudonas linijas ir, ačiū Dievui, jau ateina supratimas, kokia yra Rusija. Dar prieš porą metų vyko referendumas dėl naujos atominės elektrinės, buvo svarstomas skalūnų dujų žvalgybos klausimas – žmonės stovėjo su plakatais ir protestavo prie Seimo. Jie, matyt, nesuprato, kad tai yra veikimas priešiškos valstybės naudai.
Svarbiausia yra suvokti problemą, suvokti, kad prieš tave kariniais tikslais naudojamos visos įmanomos minkštosios galios, kad būtų atstatyta įtaka mūsų smegenims. Valdys smegenis, tai ir kūnas bus atstatytas. Rusija labai bijo mūsų specialiųjų pajėgų, nes tai yra didžiulė jėga, kuri užauginta ir mūsų partizaninio karo patirties. Žymiai lengviau yra paveikti 400 tūkstančių žmonių ir darant informacinį spaudimą keisti įstatymus Seime, nei kovoti su kariais, kurie nenusileis okupacijai. Hibridinis karas jai apsimoka žymiai labiau. Todėl turėtume suprasti, kad mes jau dabar gyvename karo zonoje.
- Jūs esate minėjęs, kad dar prieš metus Vakaruose nebuvo rimtai žiūrima į Rusijos grėsmę, nors perspėjimai tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų Baltijos valstybių pusės buvo girdimi nuolat. Pastebėjote, kad pasikeitus geopolitinei situacijai į Lietuvos balsą bent jau Rusijos klausimu Vakaruose atsižvelgiama vis labiau?
- Manau, kad taip. Visuose susitikimuose į mūsų balsą įsiklausoma. Pastaruoju metu mūsų prezidentė sėdi iš kairės ar dešinės JAV prezidentui Barackui Obamai. Mums suteikiamas pirmas ar paskutinis žodis, kad apibendrintume susitikimų išvadas, prašoma mūsų receptų, tačiau nenorėčiau per daug dėl to džiūgauti. Neigiamų pavyzdžių užtenka net ir pačioje Lietuvoje. Įstatymas, kuriuo buvo bandoma nors kiek sumažinti Rusijos propagandos įtaką Lietuvos Seime, buvo atmestas. Tai padarė ne amerikiečiai, ne vokiečiai, ne prancūzai, tai padarė Lietuvos Seimo nariai.
- Kalbant apie Lietuvą … Ar svarstote pasibaigus ambasadoriaus kadencijai JAV grįžti ir įsijungti į Lietuvos politinį gyvenimą?
- Nenoriu taip toli planuoti. 2015 metų liepos 30 dieną bus mano paskutinė darbo diena ambasadoje. Turiu įsakymą grįžti ir grįšiu, dirbsiu užsienio reikalų ministerijoje. Norėčiau tik pakartoti tai, ką jau sakiau ne vieną kartą ir visiems – atėjo laikas susitelkti. Neužtenka paprasto, kasdienio gyvenimo. Jaunimas pradėjo aktyviau dalyvauti politiniame gyvenime, žmonės pradėjo telktis.
Turime tai daryti tam, kad išsaugotume Lietuvą ne porai metų, dešimtmečių, bet šimtui metų į priekį. Aš noriu, kad mano keturi vaikai nebijotų Rusijos, karo, kad jie toliau kurtų ir džiaugtųsi gyvenimu laisvoje Lietuvoje. Aš turiu patirties, pamenu, kaip teko stovėti prie Seimo rūmų Sausio 13-ąją ir nenoriu matyti tų pačių tankų. Mes juos sustabdėme, 25 metus kuriame savo valstybę, kuri įkvėpė ir tuos pačius ukrainiečius dar kartą pabandyti eiti laisvės keliu. Bet mes visi turime pareigą išlįsti iš kasdienės rutinos ir pabandyti sustiprinti valstybę. Ar tai būtų stojimas į Šaulių sąjungą, ar savanorius, ar mes, kaip Estijoje, savanoriškai prisidėtumėme prie kibernetinės gynybos.
Mes visi privalome dalį savo laiko paaukoti šiai valstybei, nes uždirbti pinigus mes mokame, bet ar mes atiduodame save Lietuvai, ar kuriame saugią aplinką tik sau, ar visiems?
- Jei jaustumėte Lietuvos žmonių paramą ir turėtumėte subūręs patikimą rėmėjų komandą, ar ryžtumėtės kandidatuoti Lietuvos prezidento rinkimuose?
- Apie tai kalbėti dar labai anksti. Aš visą gyvenimą buvau socialiai ir politiškai aktyvus. Inicijavau tokias organizacijas kaip „Europos judėjimas Lietuvoje“ ar „Lietuvos Atlanto sutarties asociacija“ steigimą, Lietuvos-Vokietijos forumą. Aš tęsiu savo aktyvią veiklą, prisidėsiu prie visų pilietinių, socialinių ar politinių iniciatyvų, kurios Lietuvą padarys tvirtesne. Mes esame stiprūs, bet turime dar sustiprėti, peržiūrėti politiką, strategijas, kad atsispirtume tam marui, kuris ateina iš Rytų.
Taip, Rusija silpsta, bet eidama žemyn, ji gali bandyti temptis ir mus. Lietuviai privalo tam atsispirti. KGB generolai skaičiuoja – jei čia bus ne tik amerikiečiai kariai, bet ir mes vietoj brangų karinių žaisliukų turėsime visapusiškai paruoštus karius savanorius, Rusija tris kartus pagalvotų prieš atakuodama. Priešą reikia atgrasyti, kad mūsų vaikai galėtų gyventi laisvėje ir ja džiaugtis.
- Nesuklystume sakydami, kad Lietuvai reikia daugiau Amerikos, amerikietiško patriotiškumo - mažiau kalbų ir daugiau darbų laisvės atžvilgiu?
- Teisingai pastebėta. Amerikos unikalumas – stiprus jos pilietis, laisvas žmogus, turintis savo garantijas. Mes turime peržiūrėti savo politiką, kad sustiprintume tą žmogų, pilietį, kad atpalaiduotume jo energiją. Tada nereikės valstybei tiek daug jėgų, pinigų skirti tiems darbams, kuriuos žmonės gali savanoriškai padaryti. Jeigu galėčiau, aš padvigubinčiau, net patrigubinčiau žmonių skaičių savanorių gretose, Šaulių sąjungoje, rezerve.
Nenusipirksim brangaus malūnsparnio ar karo laivo, bet žinosime, kad ne 4 tūkstančiai, o 15 ar net 19 tūkstančių kaip kokioje Pensilvanijos valstijoje gali pakilti į kovą. Man svarbu žinoti, kad tie žmonės patriotai, kad jie pasiruošę pakilti į kovą ir priešas privalės pagalvoti prieš puldamas.
- Kai kurie ekspertai kalba apie realaus karo galimybę Lietuvoje. Ar JAV jaučiamas stiprus ryžtas karinio konflikto atveju stoti į kovą su Rusija?
- Amerika man patinka tuo, kad ji nuolatos kovoja už laisvę. Daug kas iš to šaiposi, priekaištauja, bet tai yra valstybė nenutrūkstamame kare už laisvę ir vakarietiškas vertybes. Amerikiečiai supranta, kad už vertybes gali tekti kovoti kiekvieną dieną. Mes, kaip ir nemažai europiečių, esame praradę tą jausmą.
Manome, kad kažkas tą mūsų laisvę apgins, tačiau laisvė nėra duotybė. Turime padaryti viską, kad gebėtume kovoti. Prieš mus jau vykdomi ekonominiai, informaciniai, kultūriniai ir kitokie karai. V.Putinas gyvena permanentinio karo stadijoje. Mes turime suprasti ir kovoti. Bijau, kad mes vis dar nesupratom, laukiam kažkokio šaltojo karo, Rusijos kariuomenės, žengiančios per sieną. Barbarai jau yra viduje, jie yra tarp mūsų, o ne už sienų.
- O patys amerikiečiai nėra pavargę nuo karo? Senatorius Johnas McCainas neseniai išleido knygą, kurioje skaičiuoja, kad po pilietinio karo JAV dalyvavo trylikoje didelių karinių konfliktų. Pačioje Amerikoje nemažai karinio dalyvavimo už šalies ribų kritikų.
- Taip, jie pavargsta. Bet tai ciklinis nuovargis, po jo būna ir depresijos laikotarpis, tačiau jie puikiai supranta nuolatinės kovos už laisvę svarbą. Tiek šalies viduje, tiek jos išorėje. Nuolat bandoma laisvą žmogų dar labiau išlaisvinti. Amerikoje neužmirštamos ne tik piliečių teisės, bet ir pareigos. Visa švietimo sistema akcentuoja tai, ko mes, deja, vis dar neturime, apleidę pilietinio ugdymo tradiciją.
JAV – stipriausia pasaulio valstybė, suprantanti laisvės gynybos svarbą ir metanti tam dideles pajėgas. Turėtume savo dalies nepamiršti ir mes.