A. Kubiliaus teigimu, valdantieji turėtų rasti galimybę visas
sunkmečiu nusavintas pensijas sugrąžinti vienu kartu, iškart po
naujųjų metų.
Pagal dabar šiuo metu priimtą planą, šiemet apie 500
tūkst. nedirbančių pensininkų atgaus 20 proc. sumažintos pensijų
sumos, o 2015-2016 m. bus gražinti likę 80 proc. kompensacijų - po
40 proc. kasmet, šią sumą padalijant į 4 lygias dalis. A. Kubiliaus
teigimu, valdantieji taip pat iki šiol nėra numatę jokių
kompensacinių mechanizmų dirbančių pensininkų nusavintoms pensijoms
atkurti.
„Negalime toliau sutikti su tokiu pensininkų apiplėšinėjimu
„Sodros“ biudžete. Mes po šitos diskusijos reikalaujame pertraukos
svarstyme, kviečiame Premjerą jam tinkamu laiku susitikti pas mus
frakcijoje ir padaryti trumpas struktūrines reformas, kad būtų
galima nedelsiant kompensuoti pensijas ir numatyti normalų pensijų
augimą“, - kalbėjo A. Kubilius.
Planuojama, kad „Sodros“ pajamos didės apie 1,21 mlrd. litų -
nuo 9,974 mlrd. 2014 metais iki 11,185 mlrd. litų kitąmet.
Numatomas nuosaikesnis išlaidų augimas - nuo 11,2 mlrd. šiemet iki
11,72 mlrd. litų 2015 m., todėl planuojamas biudžeto deficitas
mažės beveik dvigubai - nuo 1,226 mlrd. šiemet iki 535 mln. litų.
Kaip anksčiau sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras
Laisvūnas Bartkevičius, subalansuoto „Sodros“ biudžeto galima
tikėtis 2017 metais.
Pasiūlytam „Sodros“ biudžetui taip pat priešinosi opozicinės
Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio frakcijos. Konservatorius
Rimantas Jonas Dagys piktinosi, kad Vyriausybė visiškai
neatsižvelgė į Seimo pasiūlymus kai kurias „Sodros“ išlaidas,
pavyzdžiui, bazinės pensijos mokėjimą ir pensinio fondo
kompensavimą perkelti į valstybės biudžetą.
„Tai nei daug, nei mažai - 1,3 milijardo litų (...), jeigu mes
tas pajamas atjungtume, jau dabar iš „Sodros“ biudžeto būtų galima
formuoti rezervą“ - kalbėjo R. J. Dagys.
Parlamentaras taip pat siūlė beveik tris kartus apkarpyti
„Sodros“ pagalbą darbo ieškantiems asmenims - esą šios aktyvios
darbo rinkos politikos priemonės ir taip pakankamai finansuojamos
iš valstybės biudžeto. Šis parlamentaro siūlymas kolegų palaikymo
nesulaukė.
Tradiciškai didžiausią kitų metų išlaidų dalį, apie 72 proc.,
sudarys išmokamos pensijos, tam „Sodros“ biudžete numatoma skirti
8,43 mlrd. litų - 193,7 mln. litų daugiau nei šiemet. Motinystės ir
ligos socialiniam draudimui planuojama atseikėti 1,44 mlrd. litų,
arba 15,3 proc. daugiau nei šiemet. Prie šio augimo daugiausiai
prisidėjo iki 80 proc. darbo užmokesčio atkuriama ligos pašalpa už
3-7 negalavimo dienas.
Nuo kitų metų pradžios maksimalus nedarbo pašalpos dydis
sugrįžta į 1040,60 lito prieškrizinį lygį, todėl „Sodros“ išlaidos
nedarbo socialiniam draudimui kitąmet augs iki 454,87 mln. litų, o
nedarbo draudimo išmokoms - iki 354,87 mln. litų. Atlikus
korekcijas po pirmojo svarstymo Seime, šildymo, karšto ir šalto
vandens išlaidų kompensacijoms mokėti numatyta skirti beveik 175
mln. litų.
Iš valstybės biudžeto „Sodrai“ kitąmet taip pat bus skirta 180
mln. litų ekonominės krizės laikotarpiu sumažintoms pensijoms
kompensuoti bei 14 mln. litų fondo 2014-2015 metų paskolų
palūkanoms apmokėti.
Biudžeto planą palaikęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo
komiteto narys Mečislovas Zaščiurinskas teigė, kad ateityje į
„Sodros“ biudžetą turėtų būti įtraukiamos tik su socialiniu
draudimu susijusios išlaidos. Parlamentaro teigimu, „Sodrai“
keliami ir kiti ne mažiau svarbūs uždaviniai - pensijų grąžinimas
dirbantiems ir nedirbantiems pensininkams, pensijų indeksavimas bei
finansinio rezervo kūrimas.