Ogi taip užhipnotizavęs save skaičiais pro šalį kalbėjo Rusijos lyderis, kai šalis dėl susiklosčiusių objektyvių ir subjektyvių aplinkybių paspartintu tempu įžengia į krizę, ekonomikos tanklaivis įplaukė į uostą, kuris po akimirkos užšals mirtinu šalčiu – niekas iš ledinės pakrantės ilgai nebeišplauks.
Vienintelis čia paskelbtas rodiklis išties buvo beveik teisingas – tai demografinės situacijos pakitimai, prisijungus Krymo žemes su visu čia randamu gyvu it negyvu inventoriumi.
Tačiau, stebėtoją iš šalies labiausiai intrigavo kitas klausimas – ką visų pirma V.Putinas apkaltins dėl prasidėjusių nesėkmių, ką pavadins didžiausiu liaudies priešu.
Sunku net patikėti, tačiau V.Putinas be didesnio konfūzo pasinaudojo dar Stalino išrastu loginiu modeliu: pastarasis sakydavo, kad vystantis sovietų valdžiai auga anosios priešų skaičius, stiprėja pasipriešinimas, pirmasis dabar pareiškė, kad Vakarai pradėjo puolimą prieš Rusiją, nes pamatė V.Putino tėvynės pažangą.
Taigi, reikia taip suprasti, konfliktas užprogramuotas ir neatšaukiamas, - jeigu Rusija žengs pažangos keliu, tai Vakarų puolimas dar labiau užaugs. Kaip matote, jokio reveranso į dialogo pusę.
Didžiausiu vidaus priešas kalboje buvo pavadintas spekuliantas valiuta, - taip V.Putinas pabandė pridengti gėdą dėl katastrofiškai smunkančios rublio vertės. Kaip visi tikriausiai žino, sovietiniais laikais „valiučika“ kartais būdavo baudžiami net mirtimi. V.Putinas taip pat paragino susidoroti su didžiausiu vidaus priešu.
Kalba ne kartą buvo pertraukta audringų plojimų, labai audringai primindama sovietinių laikų dvasią. Viską tai jau kažkur regėjome, ar ne? Ir žinome, kuo tai baigėsi.
