„Nežudyk medžio“, - tokiais užrašais buvo apklijuoti storiausi kaštonai, kuriuos savivaldybės įmonės „Klaipėdos želdiniai“ specialistai mikliai pavertė medžio drožlėmis ir parduos biokuro gamintojams. Tik tiek tegalėjo padaryti miestelėnai, protestuojantys prieš valdžios užmojus apnuoginti lietuvių literatūros klasiko vardu pavadintą aikštę ir ją supančias gatves.
Senuosius želdinius Klaipėdos centre pradėta kirsti prieš keletą metų. Prieš tai valdininkai suskaičiavo, kad K.Donelaičio gatvėje auga 111 medžių – 62 liepos, 41 kaštonas, 4 uosiai, 3 klevai ir vienas beržas. Buvo nustatyta, kad daugiau nei pusė liepų yra patenkinamos arba blogos būklės – jų kamienai mechaniškai sužaloti arba pažeisti puvinio. Kai kurių medžių amžius artėja prie šimtmečio.
Šimtamečių kaštonų gretos pastaruoju metu praretėjo savaime – penki medžiai po rudens audrų buvo nupjauti kaip pėsčiųjų ir autotransporto eismui trukdančios vėjalaužos. Kiti kaštonai, pasak specialistų, yra smarkiai sunykę - drevėti, papuvusiais kamienais, nudžiuvusiomis lajomis, pavojingai pasvirę į šaligatvius ir važiuojamąją kelio dalį. Beveik visi palei gatvę augantys uosiai - džiūstantys.
Paaiškėjo, kad apie 68 proc. K.Donelaičio gatvės medžių neatitinka miesto želdinių kokybės reikalavimų - jų būklė yra bloga arba tik patenkinama. Tokie medžiai kelia pavojų automobiliams, žmonėms ir pastatams. Visus juos apžiūrėjusi, mėginius iš kamienų paėmusi Klaipėdos universiteto botanikos sodo vyriausioji mokslo darbuotoja Rita Nekrošienė konstatavo, kad pakenčiamas tik vienas klevas.
Po to savivaldybė nusprendė griebtis konkrečių veiksmų - senuosius medžius nukirsti, išrauti kelmus, o jų vietoje pasodinti naujus. Kirtimo ir želdinių sodinimo darbai miesto biudžetui kainuos daugiau kaip 110 tūkst. litų. Vietoj pašalintųjų medžių planuojama pasodinti 90 paprastųjų koloninės formos klevų. Tačiau tokią uostamiesčio gatvių tvarkytojų iniciatyvą sveikina toli gražu ne visi gyventojai.
„Greitai Klaipėdoje neliks nė vieno senesnio medžio, viską iškapojus liksime be pavėsio, be žaliųjų miesto plaučių. Įdomu, kuo tie klevai, atvežtinės žemaūgės ir smulkialapės liepos pranašesnės už mūsiškius medžius - šimtmečiais brandintus, prisitaikiusius, atsparius pajūrio klimatui?“, - stebėjosi su įsisukusiais į miesto centrą medkirčiais atkakliai kovojanti žaliųjų atstovė klaipėdietė Zita Daugintytė.
Susijaudinę, kad ne tik K.Donelaičio gatvėje, bet ir šalia esančiame Skulptūrų parke visi senieji medžiai greitai bus paversti žaliava biokuro naudotojams, klaipėdiečiai piktinasi, rengia protesto akcijas, mėgina gelbėti želdinius. Kai kurie netgi pasirengę gultis po kertamomis šimtametėmis liepomis, kad jos čia ir toliau oštų, teiktų malonų pavėsį žmonėms.
Klaipėdos valdininkų užmojį Tolminkiemio dvasia alsuojančioje K.Donelaičio aikštėjeir šaliajod iškapoti visas senąsias liepas ir kaštonus šiemet, kai Lietuva pažymi iškilaus rašytojo 300-ąsias gimimo metines, miesto žaliojo rūbo gynėjai vertina kaip savotišką šventvagystę, kaip spjūvį tautai į veidą, į jos kultūrą ir praeitį.
Tačiau valdininkai nesijaučia kuo nors nusidėję. Priešingai - jie teigia kartu su menininkais ir kraštovaizdžio specialistais taip sukę galvą, kaip pagerbti K.Donelaitį. Jau parengtas ne tik rašytojo vardu pavadintos gatvės, bet ir aikštės miesto centre atnaujinimo projektas – ten bus pakeistos senosios betono dangos, pastatyti nauji suoliukai, įrengti šiuolaikiški šviestuvai.
Projektuotojai garbingos sukakties proga siūlo K.Donelaičio aikštėje įgyvendinti jo nemirtingosios poemos „Metai“ viziją – skurstančias vejas apželdinti tokiais krūmais ir augalais, kad šalia paminklo lietuvių literatūros klasikui ištisus metus kas nors žaliuotų, skleistųsi ir žydėtų. Tokia menininkų pasiūlyta idėja svarstoma, dar neaišku, ar jai bus pritarta.
Pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto profesorei, kalbininkei Daliai Kiseliūnaitei atrodo, kad amžinai žaliuojančia oaze paversta K.Donelaičio aikštė neatspindėtų būrų dainiaus kūrybos prasmės ir jos dvasios: "Viską iškirtus, prisodinus svetimų augalų, užveisime japonišką sodą. Kam to reikia ? Tokius želdynus galima kurti užmiestyje, bet ne čia".
Profesorės šalininkai tvirtina, kad šitaip būtų paniekintas ir K.Donelaičio atminimas, ir jo poemos "Metai" herojai, anais laikais nepatikliai žvelgdavę į varles rijančius prancūzus, kitokius atėjūnus, jų papročius bei tradicijas“.
K.Donelaičio gatvėje išguldytus kaštonus vakar smalsiai apžiūrinėjo miestiečiai. Ne vienas jų abejojo savivaldybės specialistų išvadomis, kad visi senieji medžiai - esą tik pjūklo verti. Aplinkinių kvartalų gyventojai niršo - pasak jų, kai kurie želdiniai, ypač kaštonai, net ir puvinio pažeisti, jokio pavojaus nekėlė, galėjo augti dar kelis dešimtmečius.
„Miesto gatves puošiančius želdynus pirmiausiai reikia tinkamai prižiūrėti, laiku genėti, formuoti lajas, tada jų nereikės vandališkai naikinti mokesčių mokėtojų lėšomis“, -- kalbėjo Z.Daugintytė.
Anksčiau, tvarkant kitą Liepų gatvę, iškirsti ir visiškai sveiki medžiai. Tuo pasipiktinę klaipėdiečiai įtarinėjo miesto valdžią netinkamai naudojant centrinių gatvių tvarkymui skiriamas Europos Sąjungos investicijas: užsigeidei gauti daugiau pinigų iš Briuselio, kapok viską nesižvalgydamas, o kokie medžiai guldomi - ne taip svarbu.
Net kai kurie medkirčiai pripažino, jog kai kuriuos K.Donelaičio gatvės medžius buvo galima išsaugoti - jokios grėsmės autotransporto eismui ir žmonėms jie nekėlė. „Liepta iškirsti visus medžius palei aikštę nuo Liepų iki Simono Daukanto gatvių, mes tik vykdytojai“, - nudelbę akis teisinosi „Klaipėdos želdinių“ darbuotojai.
Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento vadovo Liudviko Dūdos gyventojų aimanos nesugraudino: „Galime palikti tik kelis sveikesnius medžius, o visus kitus – naikinsime“.
