Idėjos autoriai įsitikinę, jog medžiotojai išsiskiria gerais orientavimosi miškingose vietovėse įgūdžiais, taip pat savo lėšomis turi įsigiję šiuolaikiškų ginklų, kitos medžioklei reikalingos įrangos, kuri gali būti naudojama ir karo atveju.
Sumanūs įstatymų leidėjai, regis, užmiršo paminėti, kad krašto gynybai labai praverstų ir medžiotojų naudojami visureigiai, taip pat medžioklės bokšteliai, kuriuose įsitaisius priešą galima iš toli pastebėti ir ramiai į jį nusitaikyti.
Tiesa, dauguma medžioklės mėgėjų turbūt net nenutuokia, kaip veikia ir kokia įranga šiais laikais naudojasi kariai, mat jie dažniausiai susirenka tik ramiai praleisti laiko gamtoje, pabendrauti su bičiuliais, išlenkti po burnelę.
Vis dėlto pabandykime įsivaizduoti, kaip atrodytų medžiotojais sustiprinta Lietuvos kariuomenė?
Tam tikrą įspūdį galima susidaryti perskaičius nuotaikingą garsaus čekų rašytojo J.Hašeko knygą „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“, kurioje gausu veikėjų, pirmą kartą gyvenime paėmusių į rankas ginklą ir atsidūrusių tikrame kare.
„Vienas šleivas, du kreivi, keturi – pusiau gyvi“ – tai citata iš dar vieno klasiko Just.Marcinkevičiaus kūrinio „Grybų karas“. Jame autorius labai vaizdžiai aprašo kariauną, kurią karui paskubomis subūrė grybų generolas baravykas. Gink Dieve, ne visi Lietuvos medžiotojai paliegę, šleivi ir kreivi. Dauguma jų tikrai ganėtinai žvitrūs, pavyzdžiui, kaip taiklusis B.Bradauskas.
Lieka klausimas: ar Seimas, tarp kurio narių irgi yra nemažai medžiotojų, ryšis pasiųsti juos į partizaninį karą?