Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius pranešė, kad
29 Seimo nariai kreipiasi į Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę,
jog dėl šiurkščių pažeidimų priimant biudžetą, ji neperduotų
dokumento pasirašyti prezidentei.
„Buvo pritarta (per biudžeto priėmimą - BNS) kelių Seimo
narių siūlymams perskirstyti asignavimus valstybės biudžete, tuo
tarpu lėšų šaltiniai abstrakčiai buvo nurodomi kaip valstybės
valdymo išlaidų bei skolos aptarnavimo išlaidų eilutės,
konkrečiai neįvardinant kokia imtimi ir kaip bus keičiami
asignavimai tose eilutėse“, - savo prašymo motyvus dėsto
parlamentarai.
„Nepaisant mūsų raginimų daryti (...) pertrauką, kad arba
Vyriausybė, arba Seimo nariai turėtų galimybę pateikti būtinas
pataisas, kad tiksliais skaičiais į atitinkamas programų eilutes
būtų įrašytos konkrečios sumažintos skolos aptarnavimo arba
valdymo išlaidos, tai nebuvo padaryta, todėl Seimas nubalsavo dėl
įstatymo, kuriame beveik 100 mln. litų išlaidos nėra konkrečiai
perskirstytos ir apibrėžtos“, - teigiama parlamentarų
pareiškime.
Galimybę Seimo natriams kreiptis į Seimo vadovę ir prašyti
neperduoti Seimo priimto dokumento pasirašyti prezidentei numato
Seimo statuto 160 straipsnis.
Pagal jį, priimtą įstatymą galima sulaikyti, jeigu dėl to
motyvuotu raštu, kad buvo padaryta Seimo statuto pažeidimų, į
Seimą kreipiasi Seimo pirmininkas, komitetas arba ne mažiau kaip
penktadalis parlamentarų. Tuomet šį kreipimąsi svarsto Etikos ir
procedūrų komisija. Kol ji nepateikia savo išvadų, Seimo
pirmininkas negali perduoti įstatymo pasirašyti prezidentui.
Jei Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, jog buvo
šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra, arba
nepateikia savo išvadų nustatyta tvarka, Seimas balsuoja, ar
ginčijamą įstatymą pripažinti netekusiu galios, ar palikti jį
galioti. Įstatymą pripažinus netekusiu galios, jo projekto
svarstymas paprastai kartojamas nuo tos stadijos, kai buvo padarytas
pažeidimas.
Per kitų metų biudžeto priėmimą ketvirtadienį Seimas nurodė
Vyriausybei taupyti ir papildomai surasti beveik 90 mln. litų -
daugiausia jų bus skirta kultūros darbuotojams, mokiniams ir
žemdirbiams. Tam lėšų rasti parlamentarai įpareigojo Vyriausybę
kitais metais mažinant valstybės valdymo išlaidas ir valstybės
skolos aptarnavimą.
Seimas pritarė liberalų siūlymui nuo kitų mokslo metų
kiekvienam moksleiviui per mėnesį skirti 15 eurų (apie 50 litų)
popamokinei veiklai - tam nuo 2015-ųjų spalio reikėtų apie 11,2
mln. litų (3,2 mln. eurų). Dar 61 mln. litų (17,7 mln. eurų)
nutarta skirti šalies žemdirbiams, 17 mln. litų (4,92 mln. eurų) -
kultūros darbuotojų algoms didinti.