Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius pranešė, kad 29 Seimo nariai kreipiasi į Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, jog dėl šiurkščių pažeidimų priimant biudžetą, ji neperduotų dokumento pasirašyti prezidentei.
„Buvo pritarta (per biudžeto priėmimą - BNS) kelių Seimo narių siūlymams perskirstyti asignavimus valstybės biudžete, tuo tarpu lėšų šaltiniai abstrakčiai buvo nurodomi kaip valstybės valdymo išlaidų bei skolos aptarnavimo išlaidų eilutės, konkrečiai neįvardinant kokia imtimi ir kaip bus keičiami asignavimai tose eilutėse“, - savo prašymo motyvus dėsto parlamentarai.
„Nepaisant mūsų raginimų daryti (...) pertrauką, kad arba Vyriausybė, arba Seimo nariai turėtų galimybę pateikti būtinas pataisas, kad tiksliais skaičiais į atitinkamas programų eilutes būtų įrašytos konkrečios sumažintos skolos aptarnavimo arba valdymo išlaidos, tai nebuvo padaryta, todėl Seimas nubalsavo dėl įstatymo, kuriame beveik 100 mln. litų išlaidos nėra konkrečiai perskirstytos ir apibrėžtos“, - teigiama parlamentarų pareiškime.
Galimybę Seimo natriams kreiptis į Seimo vadovę ir prašyti neperduoti Seimo priimto dokumento pasirašyti prezidentei numato Seimo statuto 160 straipsnis.
Pagal jį, priimtą įstatymą galima sulaikyti, jeigu dėl to motyvuotu raštu, kad buvo padaryta Seimo statuto pažeidimų, į Seimą kreipiasi Seimo pirmininkas, komitetas arba ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų. Tuomet šį kreipimąsi svarsto Etikos ir procedūrų komisija. Kol ji nepateikia savo išvadų, Seimo pirmininkas negali perduoti įstatymo pasirašyti prezidentui.
Jei Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, jog buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra, arba nepateikia savo išvadų nustatyta tvarka, Seimas balsuoja, ar ginčijamą įstatymą pripažinti netekusiu galios, ar palikti jį galioti. Įstatymą pripažinus netekusiu galios, jo projekto svarstymas paprastai kartojamas nuo tos stadijos, kai buvo padarytas pažeidimas.
Per kitų metų biudžeto priėmimą ketvirtadienį Seimas nurodė Vyriausybei taupyti ir papildomai surasti beveik 90 mln. litų - daugiausia jų bus skirta kultūros darbuotojams, mokiniams ir žemdirbiams. Tam lėšų rasti parlamentarai įpareigojo Vyriausybę kitais metais mažinant valstybės valdymo išlaidas ir valstybės skolos aptarnavimą.
Seimas pritarė liberalų siūlymui nuo kitų mokslo metų kiekvienam moksleiviui per mėnesį skirti 15 eurų (apie 50 litų) popamokinei veiklai - tam nuo 2015-ųjų spalio reikėtų apie 11,2 mln. litų (3,2 mln. eurų). Dar 61 mln. litų (17,7 mln. eurų) nutarta skirti šalies žemdirbiams, 17 mln. litų (4,92 mln. eurų) - kultūros darbuotojų algoms didinti.
