Antradienį streiką pradėjo 30 švietimo įstaigų,
trečiadienį streikuojančių pedagogų buvo 27 įstaigose.
Preliminariais ministerijos pateikiamais duomenimis, per visas
tris dienas prie streiko prisijungė mažiau nei 40 proc. visų
streikavusiose įstaigose dirbančių pedagogų. Tebestreikuojančių
mokytojų ketvirtadienį buvo 300. Ketvirtadienį streiką tęsia
mokyklos 9 savivaldybėse.
Tarp šią savaitę nestreikuojančių yra uostamiesčio ugdymo
įstaigos.
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkė
Klaipėdoje Laima Juknienė BNS teigė, jog Klaipėdos miesto ir
rajono savivaldybėse nestreikuoja nei viena švietimo įstaiga.
Tačiau, jos teigimu, protesto akcijos galimos ateityje - tai
priklausys nuo derybų su Vyriausybe rezultatų.
„Mes priklausome Lietuvos švietimo įstaigų profesinių
sąjungai ir būtent mūsų pirmininkas dalyvauja derybinėje
grupėje. Kol vyksta derybos, mes nestreikuojame ir laukiame derybų
rezultatų. Žiūrėsime, kokie bus rezultatai, ir spręsime, kokias
protesto akcijas naudosime reikalavimams vykdyti“, - sakė
L.Juknienė.
Vyriausybės atstovai derybose su profsąjungomis yra pristatę
švietimo finansavimo planą, pagal kurį švietimui papildomi 468
mln. litų būtų skirti iki 2022 metų. Jame siūloma kelti
švietėjų algas, vietoje mokinio krepšelio įvesti krepšelį
klasei, taip pat patvirtinti kompensacijas asmenims, pasitraukiantiems
iš švietimo sektoriaus.
L.Juknienės manymu, finansavimas švietimui turėtų kilti
greičiau, nei darbo grupėje yra pasiūlę Vyriausybės atstovai.
„Mes norime paankstinti datas, nes iki 2022 metų tas priemonių
planas yra per ilgas“, - sakė L.Juknienė.
Antradienį prasidėjusį neterminuotą streiką rengusios
profsąjungos savo protestą irgi aiškina greitesnių pokyčių
siekiu.
ŠMM skaičiuoja, kad streikuotojų reikalavimams įgyvendinti
kitąmet reikėtų pusės milijardo litų, ir sako, jog rasti tokius
pinigus - nerealu. Valstybės finansavimą švietimui kitąmet didinti
numatoma 47 mln. litų.