„Laikinosios priešakinės pajėgos bus suformuotos iš vokiečių, olandų ir norvegų kariškių ir bus maždaug brigados dydžio – nuo 3 iki 4 tūkstančių žmonių“, - teigia korespondentas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad nuolatinės greitojo reagavimo pajėgos dėl tam tikrų sunkumų nebus formuojamos iki 2016 metų.
„NATO to nedarė 20 metų, - pažymėjo pirmadienį JAV ambasadorius prie NATO Douglas E. Lute. – Tai, su kuo susidūrė NATO per pastaruosius du dešimtmečius, buvo kitokio pobūdžio iššūkiai. Aljansas susidūrė su iššūkiais, kurių nereikėjo spręsti skubiai, kurie buvo prognozuojami laiko požiūriu“.
Naujos laikinosios priešakinės pajėgos turi būti pasirengusios per keletą dienų stoti ginti aljanso narius - Baltijos ir Centrinės Europos šalis, sakoma straipsnyje. Pasak vieno aukšto NATO pareigūno, laikinosios pajėgos bus suformuotos iki sausio 1 dienos.
Anot jo, prezidento Vladimiro Putino polinkis į neeilinių „mokymų“ rengimą ir didelio Rusijos sausumos kariuomenės skaičiaus perdislokavimus privertė NATO ieškoti greitenio reagavimo būdo. Rusija panaudojo panašius manevrus savo įsiveržimui į Krymą maskuoti, pažymi leidinys.
„Daugelis vyriausybės narių ir ginkluotųjų pajėgų atstovų iš šalių, sudarančių rytinį NATO flangą, ypač Lenkija ir Baltijos šalys, tikėjosi daugiau iš aljanso viršūnių susitikimo rugsėjo mėnesį, ne vien tik greitojo reagavimo pajėgų suformavimo – pavyzdžiui, nuolatinio NATO kariuomenės kontingento dislokavimo šiame regione“, - rašo straipsnio autorius.
„Nenorėdama laukti, kada NATO pradės veikti, Lietuva nusprendė nestovėti vietoje ir sukurti savo 2,5 tūkst. žmonių greitojo reagavimo grupę, kuri turi pabandyti sulaikyti bet kokį įsiveržusį priešą, kol NATO pajėgos galės mobilizuotis ir atvykti“, - praneša korespondentas, pridurdamas, kad tokia grupė egzistuoja nuo lapkričio 1 dienos.
