Kai kuriems šalies universitetams reitingo rezultatai išties nepalankūs. Jo sudarytojai kai kurias aukštąsias mokyklas netgi pavadino diplomų fabrikais.
70 universitetinių studijų krypčių reitinge dominuoja Vilniaus universitetas (jis geriausias 21 studijų kryptyje iš 70-ies), Kauno technologijos universitetas (geriausias 14 krypčių), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (8 kryptys), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (5 kryptys), Vilniaus dailės akademija (4 kryptys), Vytauto Didžiojo universitetas (trijų krypčių lyderis), Lietuvos muzikos ir teatro akademija (jai nėra lygių 2 kryptyse), ISM vadybos ir ekonomikos universitetas (2 kryptys), LCC Tarptautinis universitetas (2 kryptys), Mykolo Romerio universitetas (1 kryptis).
- Ką manote apie tokius rezultatus? - paklausėme ministro D.Pavalkio.
- Nespėjau dar perskaityti žurnalo. Tačiau bendrai galiu pasakyti, kad tai privačios kompanijos reitingas. Tai ne valstybiniai reitingai. Vieninteliai, kurie galioja Europos Sąjungoje, yra organizuojami Europos Komisijos.
O šitų privačių iniciatyvų turime daugybę. Tokių, kurie kritikuoja studijų programas, kolegijas. Jie orientaciniai, pažiūrima per vieną ar kitą prizmę. Be to, jie nėra visiškai laisvi, yra reklamos užsakymai, ir kiti dalykai daro įtaką reitingų agentūroms.
- Itin įsiskaudino Mykolo Romerio universitetas, kuris, pagal reitingą, geriausiai paruošia tik vienos krypties specialistus.
- Girdėjau, šis universitetas liko vienuoliktoje vietoje. Detalių nežinau. Tačiau aukštais rezultatais Mykolo Romerio universitetas niekada neišskyrė. Jie labiau puoselėja tarptautiškumą, bendravimą su studentija. Jie šią struktūrą išlaiko gerai ir yra vieni inovatyviausių. Tačiau kai kalbame apie konkrečias programas, visiškai tikiu, kad galėjo atsidurti dešimtoje ar vienuoliktoje vietoje.
Tačiau nemanau, kad M.Romerio universitetas turėtų labiau reaguoti. Primenu, tai privačios kompanijos nuomonė apie universitetų išdėstymą.
Ir todėl kažkokių ministerijos, švietimo politikų sprendimų ar veiksmų neplanuojame.
- Neplanuojate? Tačiau juk nesyk kalbėta, kad Lietuvoje per daug aukštųjų mokyklų, priimama per daug studentų, į mokamas vietas priimami visi norintys.
- Mes apie tai šnekame. Visi viską žino. Viešoji nuomonė rodo tai, kad mes turime nustatyti žemutinę kartelę stojant. Šiemet buvo žmonių, kurie tapo studentais nelaikę nė vieno valstybinio egzamino ar išlaikę blogais. Ar įstojo surinkęs vos 0,36 balo.
Ir visuomenė, ir Seimo Švietimo reikalų komitetas, ir pati Rektorių konferencija pripažino, kad apatinė kartelė yra būtina. Mes tai įteisinti mėginsime per Mokslo ir studijų įstatymą, kurio redakcija yra parengta ir suderinta su Teisingumo ministerija.
- Kokia galėtų būti ta kartelė?
- Dėl to diskutuojama. Yra du variantai. Vienas – užbrėžti visiems vienodą kartelę, tačiau kyla pavojus, kad tai pakenks specialybėms, kurios nėra paklausios, bet būtinos. Tarkim, žemės ūkio specialybėms.
Tad aš palaikau tą variantą, kad, stojant į kai kurias specialybes, tarkim, agronomijos, suvirinimo staklių inžineriją, būtų nustatoma žemesnė kartelė.
- Ar smarkiai akis bado padėtis, kai universitetų studentais tampa neišlaikiusieji brandos egzaminų?
- Bado. Tačiau nepažeisdama Konstitucijos valstybė nelabai ką gali padaryti. Universitetai yra tokie autonomiški, kad gali nepaisyti valstybės nuomonės. Verslas sako, kad žmonių, kurie baigia aukštąsias mokyklas, parengimo kokybė gali būti geresnė.
- O ministerija patenkinta absolventų parengimo kokybe?
- Nepatenkinta.
