Tačiau daugiausia klausimų kyla, ar pasitvirtins optimistinėmis vadinamos Finansų ministerijos (FM) kitų metų prognozės.
Planuojama, kad į valstybės biudžetą, įskaitant ES paramą, bus surinkta 9 mlrd. 215 mln. eurų, o išleista – beveik 9 mlrd. 557 mln. eurų. Tad deficitas sieks 342 mln. eurų. Tačiau būtinos kelios sąlygos, kad išlaidos daug smarkiau neviršytų pajamų.
Pirmiausia reikia, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) kitąmet didėtų, kaip numato FM, – apie 3,4 proc. Bet tai bene optimistiškiausios prognozės. Net Lietuvos bankas kiek santūriau vertina ekonomikos perspektyvas, o komerciniai bankai spėja, kad 2015 metais šalies BVP augs tik maždaug 2,5–3 proc. ar net dar lėčiau.
Jau vien menkesnis BVP augimas iškart atvertų skylę biudžete. Be to, FM planuoja, jog kitų metų valstybės pajamos didės net sparčiau nei BVP, nes tikisi, kad algos vidutiniškai augs 5,8 proc., nedarbas sumažės iki 9,1 proc., bus daugiau surinkta gyventojų pajamų mokesčio nei šiemet.
Tačiau finansų ekspertai nuogąstauja, kad ir šios prognozės pernelyg optimistinės, nes maisto pramonės ir transporto sektoriai dėl ekonominių sankcijų netenka pelningos Rusijos rinkos, ES ūkis kitąmet beveik neaugs, todėl šiemetė šalies eksporto plėtra jau gali sustoti.
Tiesa, FM planuoja, kad turėtų augti vidaus vartojimas. Be kita ko, optimistiniai lūkesčiai grindžiami ir su emigrantų artimiesiems teikiama parama – šįmet jie į Lietuvą turėtų atsiųsti apie 6 mlrd. litų ir viliamasi, kad kitąmet ši pagalba bus dar dosnesnė.
Augant vartojimui į biudžetą suplauktų daugiau pridėtinės vertės mokesčio, akcizų. Bet ar tikrai tai įvyks, kai žmonių lūkesčiai dėl ES ir Rusijos ekonominio karo vis prastėja?
Jeigu FM prognozės nepasitvirtintų, Vyriausybė pripažįsta, kad kitais metais biudžetą tektų skubiai taisyti. Tai būtų labai sunku padaryti ir dėl politinių, ir dėl socialinių priežasčių. Aišku, kad dabar planuojamas 1,2 proc. biudžeto deficitas gerokai padidėtų.
Ko gero, valdantieji jau ir taip gudravo mažindami biudžeto deficito rodiklius. Valstybės kontrolė netgi konstatavo, kad buvo pažeistas Fiskalinės drausmės įstatymas, leidžiantis didinti išlaidas tik tuomet, jei valstybės biudžeto deficitą pavyksta sumažinti 1 procentu.
Šis reikalavimas formaliai buvo įvykdytas Vyriausybei neįtraukus į biudžetą Indėlių draudimo fondo, kuris šįmetį deficitą būtų padidinęs net 1,2 proc.
Tada nebūtų galima planuoti didesnių išlaidų nei šiais metais.
Vis dėlto Vyriausybė buvo įsprausta į rėmus, kurie jai nepaliko erdvės karpyti kitų metų valstybės išlaidų.
Pirmiausia dėl Rusijos keliamo pavojaus regiono saugumui visos partijos sutarė, kad būtina smarkiai didinti išlaidas šalies gynybai. Krašto apsaugos biudžetas kitąmet išaugs maždaug trečdaliu – iki 427,5 mln. eurų.
Tenka vykdyti ir įsipareigojimą kompensuoti ankstesnės valdžios per krizę nurėžtas pensijas, o tam papildomai prireiks 52 mln. eurų.
Negana to, valdančioji koalicija, spaudžiama Darbo partijos, nutarė, kad nuo kitų metų vidurio minimali mėnesio alga bus didinama iki 325 eurų. Mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai keliami 5 proc. Jau tikslinant parengtą kitų metų biudžetą dar beveik 5 mln. eurų pridėti kultūros sektoriaus darbuotojų algoms didinti.
Taigi prireiks daug papildomų milijonų. Bet tik ekspertams lengva patarinėti atsisakyti šių išlaidų. Jei valdžia numotų ranka į žmonių lūkesčius ir socialinius įsipareigojimus, tai būtų politinė savižudybė. Matyt, todėl valdžia ir planavo biudžetą remdamasi optimistiniu, o ne pesimistiniu scenarijumi.
Žinoma, buvo galima mėginti biudžetą papildyti keliant mokesčius. Vyriausybė šiuo keliu neina. Tiesa, didinami akcizai alkoholiui ir tabakui, apmokestinamo nekilnojamojo turto vertę žadama nuleisti nuo 1 mln. iki 750 tūkst. litų, kartu per pusę mažinamas šios įmokos tarifas, bet tai nekeičia bendros mokesčių naštos.
Ar tai – protingas sprendimas? Kai ES ekonomika trypčioja vietoje, Rusijai gresia net recesija, turbūt pernelyg rizikinga ir taip investicijų stokojančiai Lietuvai didinti kapitalo apmokestinimą. O didesni darbo ir vartojimo mokesčiai palaidotų viltis, kad augs vidaus rinka.
Regis, Vyriausybė sukosi iš keblios padėties kaip išmanė. Kita vertus, dar per anksti sakyti, kad kitų metų biudžetas gali subyrėti dėl pernelyg optimistinių valdžios prognozių.
Šių metų biudžeto pajamos vis dėlto surenkamos, nors buvo sunku numatyti, kad Rusija išprovokuos pasaulinę politinę krizę ir tai skaudžiai atsilieps Lietuvos ūkiui. Vienų biudžeto pajamų rodiklių nepavyksta pasiekti, bet atsiranda rezervų, kurie atsveria praradimus.
Panašiai gali nutikti ir kitąmet. Vienas svarbiausių biudžeto papildymo šaltinių – šešėlinės ekonomikos mažėjimas, kuri šįmet esą šiek tiek susitraukė. Be abejo, atėjus sunkmečiui verslo paskatos lįsti į šešėlį tik didėja, bet čia jau daug lemia politinė valia, valdžios pastangos neleisti slėpti mokesčių.
Tad galima spėti, kad kitų metų biudžetas bus nelengvai įvykdomas ir dar gali tekti jį lopyti. Bet valdžiai nelabai ir buvo iš ko rinktis.
