Tokia informacija buvo pateikta neseniai vykusioje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Atkuriamojo teisingumo perspektyvos Lietuvoje“, kurios metu buvo pristatyti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Atkuriamojo teisingumo perspektyvos Lietuvoje“ rezultatai. Šis tyrimas buvo atliekamas siekiant Lietuvoje sukurti mokslinį pagrindą mediacijos taikymui.
Vienas iš tyrėjų, Lietuvos teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, daktaras Skirmantas Bikelis minėjo mediacijos naudą proceso šalims. Pasak mokslininko, nusikaltimo aukai mediacija naudinga tuo, kad ji turi galimybę greičiau gauti realų žalos atlyginimą, kas teismo proceso atveju labai ilgai užsitęsia.
Ne mažiau svarbu, kad mediacijos metu auka iš kaltininko gali sulaukti dėmesio ir nuoširdaus atsiprašymo, saugi mediacijos aplinka gali sumažinti įtampą ir baimę. Kaltininkui mediacija gali padaryti auklėjamąjį poveikį, kai jis pabendrauja su auka, tiesiogiai pamato savo nusikaltimo padarinius. Mediacija naudinga ir pareigūnams – jie galėtų skirti mažiau laiko nesunkių nusikaltimų, kuriose šalys linkusios taikytis, tyrimui, o daugiau dirbti su neišaiškintais ir sunkiais nusikaltimais.
Lietuvos teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, dr. S.Bikelis atsakė į lrytas.lt klausimus.
- Kaip paaiškinti mediacijos proceso esmę? Koks jūsų siūlomas kaltininko ir aukos taikymosi principas?
- Visų pirma reiktų paaiškinti, kad kalbame apie kasdienes, nedidelio pavojingumo nusikalstamas veikas, tokias, kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimai, smulkios vagystės, konfliktai gatvėje, apiplėšimai ir panašiai.
Egzistuoja du keliai. Vienas jų – siekti nusikaltimą padariusio asmens nuteisimo. Kitas – išsiaiškinti, kas yra naudingiausia aukai. Mes siūlome, kad dar ikiteisminio tyrimo metu su specialistų (mediatorių) pagalba būtų aiškinamasi, kaip kaltininkas galėtų padėti aukai ir dėl to būtų pasiekiamas susitarimas.
Egzistuoja stereotipinė nuomonė, jog nusikaltimų aukoms labai svarbu nusikaltėlio nubaudimas. Iš tiesų taip yra ne visuomet. Dažnai tokia yra pirma emocionali aukos reakcija į nusikaltimą. Tačiau vėliau, emocijoms atslūgus, pamatoma, kad nubaudimas gali duoti nedaug naudos ir tik užvilkinti ar apsunkinti žalos atlyginimą.
Tuomet kai aukos ir kaltininkas konfliktuoja, auka siekia nubaudimo, sunku tikėtis, kad kaltininkas sąžiningai ir laiku atlygins žalą. Juolab, kad nubaustas kaltininkas gali ir nebeturėti iš ko žalą atlyginti. Be to, žalos atlyginimas priteisiamas tik pačioje teisminio proceso pabaigoje.
Pasiekus taikų susitarimą dar ikiteisminio tyrimo metu, jis teisiškai įtvirtinamas, nustatomas žalos atlyginimo grafikas ir gali būti tuoj pat pradėtas vykdyti. Jeigu susitarimo nesilaikoma, baudžiamasis procesas atnaujinamas.
- Ar dabartiniai teisės aktai numato galimybę baudžiamąją bylą baigti nusikaltėlio ir aukos susitaikymu?
- Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis numato atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybę, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tačiau žodis „susitaiko“ čia yra formalus bei netikras. Šalys negauna jokios specialisto pagalbos taikantis. Praktikoje dažnai šalys viena kitos net nepamato, tik kiekviena atskirai pasirašo „susitaikymo“ protokolą.
Mes kalbame apie specialiai paruoštus konfliktų sprendimo specialistus, turinčius psichologinių žinių.
Šalims sutikus, jis surengtų susitikimą, padėtų šalims sumažinti tarpusavio įtampą. Aukai ir kaltininkui pasikalbėjus atsirastų sąlygos racionaliam situacijos sprendimui. Tartis dėl žalos atlyginimo kur kas lengviau, kai atsiranda bent kiek švelnesnis kontaktas, šiuo atveju dalyvaujant mediatoriui.
- Ko reikia, kad procese būtų taikoma mediacija ?
Teisinės sąlygos apibrėžtų dėl kokių nusikaltimų galima taikytis, o dėl kokių – ne. Kalbame apie neatsargius, nesunkius bei apysunkius nusikaltimus. Kita vertus, nusikaltimo aplinkybės turi būti aiškios.
Jeigu šalys ginčijasi ir nesutaria kas kaltas, mediacijos taikyti negalime. Aplinkybių aiškinimasis – prokurorų, o ne mediatorių pareiga.
Kita sąlyga yra tai, jog kaltininkas turi pripažinti savo kaltę. Be to kaltininkas neturi būti recidyvistas, taip pat negalėtų taikytis tas, kas jau anksčiau taikėsi ir vėl nusikalto.
Labai svarbu tai, kad taikymasis turi vykti laisva abiejų šalių valia. Jeigu auka ar kaltininkas nenorėtų dalyvauti mediacijoje, jie galėtų atsisakyti. Taip pat abi šalys galėtų bet kada nutraukti taikymasi ir pareikalauti tirti bylą baudžiamojo proceso tvarka.
Paprastai tariant – jeigu šalys nori, tokia galimybė suteikiama. Jeigu nenori – nereikia.
- Kaip tai paveiktų teisėsaugos institucijų darbą ?
- Teko nemažai kalbėtis tiek su prokurorais, tiek su teisėjais. Jie mediacijos idėją labai palaiko. Sumažėjus darbo krūviui, kai smulkios bylos galėtų būti baigiamos susitaikymu, jie tikina galėsiantys koncentruotis į rimtesnius tyrimus.
Kita vertus, jie mato šalis ir supranta jų interesus. Juk aukos tikisi gauti žalos atlyginimą ir kad procesas nebūtų toks įtemptas.
Kartais patys pareigūnai imasi iniciatyvos sutaikyti šalis. Tačiau kai tai daro prokuroras, tiek auka, tiek kaltininkas žiūri gana įtariai. Auka galvoja, gal prokuroras – kaltininko pusėje? O kaltininkas gali manyti, jog prokuroras nori išgauti prisipažinimą.
Todėl vienas mediacijos principų, jog tarpininko vaidmenį turi atlikti neutralus, su teisėsauga nesusijęs žmogus, kuriuo šalys pasitikėtų. Jeigu pasitiki – tada žmonės atsiveria, kalbasi ir taikosi. Jeigu šalys nepasitiki mediatoriumi – iš mediacijos jokios naudos nebus.
- Kokia yra patirtis suteikiant galimybę aukai susitaikyti su skriaudiku?
- Mediacija labai plačiai paplitusi. Europoje esame paskutiniai, kurie netaikia mediacijos paslaugos baudžiamosiose bylose. Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje jau kelis metus ši paslauga taikoma.
Žvelgiant užsienio šalių patirtį, sąlygos mediacijai labai panašios, jos principai yra universalūs. Daugelis valstybių mediaciją pradėjo nuo eksperimentinių modelių, ją taikydami nedidelėje teritorijoje arba pradėdami nuo nepilnamečių. Vėliau pareinama prie visos valstybės, praplečiamos kaltininkų kategorijos. Kaip rodo užsienio patirtis, mediacijos dalyviai dažniausiai būna patenkinti pasiektais rezultatais.
- Ko reikėtų norint įgyvendinti aukų ir kaltininkų taikymosi mechanizmą ?
- Lietuvoje norint teikti mediacijos paslaugas ne tiek jau daug reikia nuveikti. Baudžiamųjų įstatymų taisyti beveik nereikia, užtektų poros nedidelių pataisų.
Labai svarbu tinkamai parengti mediatorius ir tinkamai organizuoti jų paslaugų teikimą. Užsienio patirtis rodo, jog tai nėra sudėtinga, tačiau reikia politinės valios bei finansavimo.
Kita vertus, finansavimo problema iš dalies jau išspręsta, naudojantis Norvegijos fondų lėšomis Kalėjimų departamentas įgyvendina eksperimentinį projektą, kurio tikslas – parengti kvalifikuotus taikintojus ir imti taikyti mediaciją baudžiamajame procese.
Kol kas neplanuojama taikyti mediaciją, kai padaryti sunkūs nusikaltimai. Tačiau pasaulio praktika rodo, jog būna ir tokių atvejų. Jeigu kaltininkas nuoširdžiai gailisi bei atlygina žalą, aukos tai vertina teigiamai, o jam pačiam gali būti šiek tiek sušvelninta bausmė ar sudaromos sąlygos į laisvę išeiti šiek tiek anksčiau numatyto laiko.
