Žuvies rinkimai - per laivų paradą
Klaipėdos viešbutyje „Navalis“ posėdžiavusi komisija sudarė populiariausių Lietuvos žuvų sąrašą, apibendrinusi duomenis, kuriuos pateikė vienuolika įvairių su versline ir pramogine žvejyba susijusių visuomeninių organizacijų. Apklausoje dalyvavo profesionalūs žūklautojai ir mėgėjai, žuvų augintojai, medžiotojų ir žvejų draugija, aplinkosaugininkai, viešbučių, kaimo turizmo sodybų savininkus vienijančios asociacijos. Savo sąrašą pateikė prekybos tinklas „Maxima“.
„Komisijos nariai tik apibendrino gautus siūlymus - į galutinį sąrašą abėcėlės tvarka įtrauktos dažniausiai paminėtos žuvys. Siūlysime už jas balsuoti internetu. Kai bus išaiškintos trys populiariausios žuvys, skelbsime finalinį rinkimų turą. Jis parodys, kokią žuvį lietuviai labiausiai mėgsta ir vertina“, - kalbėjo sąrašą pristatęs MMK tarybos narys, prodiuseris Gintaras Bendžius.
Lietuvos nacionalinė žuvies rinkimų rezultatus sužinosime kitais metais. Populiariausios žuvies vardas bus ištartas gegužės 16-ąją, kai Klaipėdoje vyks tradicinis laivų paradas. Renginio organizatoriai žadėjo ta proga, pasitelkę žvejus, rekordinio dydžio katile išvirti gardžią žuvienę, kurios turėtų užtekti visiems laivų parado dalyviams ir žiūrovams.
Komisijos nariai patikino, jog žuvų, už kurias siūloma balsuoti, sąrašas sudarytas skaidriai. Kai kurie ekspertai netgi apgailestavo, kad į ten nėra jų pamėgtų žuvų. Vienas šio projekto sumanytojų G.Bendžius, paklaustas, už kokią žuvį balsuos, kategoriškai atsisakė kalbėti šia tema. Savo mėgiamiausių žuvų nenurodė ir kiti ekspertai. Tačiau keli vis dėlto atskleidė kortas.
Klaipėdos meras pasigedo silkių
Klaipėdoje gimęs žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas prisipažino labiausiai mėgstantis ungurius ir apgailestavo, kad žvejai Kuršių mariose jau baigia juos išgaudyti: „Todėl žmonės prekybos centruose ir turgavietėse dabar tik seilę varvina žiūrėdami į ungurį, brangiausią lietuvišką žuvį, kuri kažkada buvo net nusibodusi. Klaipėdoje kilogramas ką tik pagautų ungurių kainavo 50 sovietinių kapeikų. Beržų gatvėje mūsų kaimynė jais šerdavo sandėliuke laikomus paršelius“.
Preliminariose diskusijose apie ungurius net nebuvo užsiminta. Gal todėl, kad į Baltiją įtekančios Kuršių marios nėra šių žuvų gimtinė – unguriai plaukia neršti į tolimąją Sargaso jūrą. Nepaisant to, jie įtraukti į mūsų nacionalinės žuvies rinkimų sąrašą. Tuo tarpu Baltijos žvejų keiksnojami grundulai, miesto ir kaimo sodybų tvenkiniuose veisiami japoniškieji karpiai, iš Rusijos atgabenti eršketai, kitokios invazinės ir parazitinės žuvys į penkioliktuką nepateko.
Jūros gėrybes mėgstantos Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas nusistebėjo, kad rinkimų sąraše nėra silkės. Komisijos nariai miesto vadovui paaiškino, kad ši daugelio lietuvių pamėgta žuvis irgi nėra vietinės kilmės - nardo Atlanto vandenyno gelmėse. Lietuviškomis silkėmis galima vadinti Baltijoje jūroje gaudomas strimėles, bet jos kažkodėl nepateko į populiariausiųjų sąrašą. Kiek anksčiau strimėle nacionalinė žuvimi išsirinko Estijos gyventojai.
Suomijoje šitaip pagerbti ešeriai. Rusijos gyventojai nacionaline žuvimi išsirinko menkę, patekusią ir į Lietuvos nacionalinės žuvies rinkimų sąrašą. Neužmirštos gyvenančios Baltijoje, bet Lietuvos upėse neršiančios praeivės žuvys - lašišos, žiobriai, stintos. Į penkioliktuką įtraukti ir upių galiūnai šamai, pagerbti lynai, bet ten nėra šlakių, ūsorių, salačių, perpelių, kuriomis Mažosios Lietuvos gyventojai kažkada tręšdavo savo laukus.
Jeigu rinkimai vyktų dabar, į populiariausios žuvies laurus, ko gero, pretenduotų kultinis lietuvių poledinės žvejybos simbolis - stintos. Šios žiemą šviežiu agurku kvapu žvejus kvaišinančios žuvelės jau pasirodė Baltijos pajūryje. Vos tik užšals Kuršių marios, stintos vėl pašokdins tūkstančius žmonių - suvažiuos iš visos Lietuvos.
Mūsų artimiausieji kaimynai latviai savo nacionalinės žuvies dar neišsirinkę. Diskusijų dalyviai kalbėjo, kad garsiausi rytinėje Baltijos pakrantėje šprotų konservų gamintojai latviai populiariausia žuvimi galėtų pripažinti brėtlingį.
Nacionaliniai simboliai - vertybė
Mėgiamiausių Lietuvos žuvų sąraše dominuojančios gėlavandenės žuvis tarsi patvirtina nuomonę, kad lietuviai – ne nutrūktgalvių jūrininkų ir žūklautojų, o sėslių ir darbščių artojų tauta. Bet gal tai – tik šnekos? Be stintų į išrinktųjų sąrašą prasibrovė dar trys Baltijos jūroje sutinkamos žuvys – menkės, lašišos ir plekšnės.
Baltijoje žūklaujančių žvejų konfederacijos vadovas Algirdas Aušra, ironiškai vertindamas pramoginės žvejybos romantikų pastangas išaukštinti visokiausią Lietuvos upių ir ežerų smulkmę, graužėsi, kad į populiariausiųjų žuvų sąrašą pateko kuojos, ešeriais ir net karosai: „Kaip atrodysime prieš pasaulį, nacionaliniu simboliu išsirinkę grūžlį arba aukšlę".
Kai kuriems vertintojams, tikriausiai labiau mėgstantiems ne žūklauti vandens telkiniuose, o krante srėbti žuvienę, įtarimų sukėlė į sąrašą įtraukti lynai. Šios dumblo kvapą skleidžiančios gėlavandenės žuvis esą nevertos tokios garbės. Kiti pasigedo seliavų – nedidelių už stintas gardesnių, galbūt tik Platelių ir Metelių ežeruose sutinkamų egzotinių žuvelių.
Kažkodėl labiau už kitas žuvis plekšnes mėgstanti Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė ne tik džiaugėsi iniciatyva išaiškinti populiariausią žuvį, bet ir perspėjo rinkimų iniciatorius, jog bet kokios visuomenės apklausos yra atsakingas reikalas, jos turi tarnauti kilniems tikslams: „Žmonės privalo iš anksto žinoti, kokiomis vertybėmis vadovaujasi organizatoriai, sumanę išrinkti dar vieną nacionalinį simbolį“.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriui Jonui Geniui žvejyba neatsiejama nuo praeities: „Tautosakoje dažnai minimi žuvų vardai. Žmonių ir žuvų santykiai atsispindi baltų kosmologijoje, heraldikoje. Kasinėdami Klaipėdos piliavietę viduramžių sluoksniuose aptikome 900 žvejybos kabliukų. Įdomiausia, kad jie beveik nesiskiria nuo dabartinių“.
Žada sąžiningus rinkimus
Baltijos jūroje su draugais lašišas meškeriojantis G.Bendžius būsimųjų rinkimų rezultatų neprognozuoja: „Kiek žmonių – tiek nuomonių. Žvejai irgi skiriasi: vieni pagautą lydeką arba lašišą pabučiuoja ir paleidžia atgal į vandenį, o kiti – iškart deda ant keptuvės. Lietuvos upes ir ežerus siaubiantys brakonieriai irgi balsuos. Nacionalinės žuvies rinkimuose gali susikirsti verslinės ir pramoginės žvejybos, komercinių struktūrų interesai".
Lietuvos gyventojai mėgstamiausias žuvis galės įvertinti įvairiais aspektais – ne tik pagal verslinę ir kulinarinę naudą. Tikriausiai bus atsižvelgta ir į jų įpročius, grožį. Demokratiškais rinkimais suinteresuoti akcijos sumanytojai ir rengėjai savo nuomonės, kriterijų iš anksto niekam neperša. Kas svarbiau - žuvies dydis, jos skonis ar estetinė išvaizda – turės nuspręsti patys rinkėjai.
Organizatoriai žada žuvų sąrašą pristatyti objektyviai, nepažeidžiant rinkimų etikos: „Jokių propagandinių triukų viešojoje erdvėje, balsų pirkimo, juodųjų technologijų nebus. Internete pateiksime tik faktus, neaukštindami ir nemenkindami pretendentų. Tai bus lyg savotiškos jų biografijos. Rezultatus įvertinsime ir patvirtinsime teisiškai".
Televizijos laidų apie pramoginę žvejybą autorius Paulius Korsakas įsitikinęs, kad Lietuvos nacionalinės žuvies rinkimai vyks aktyviau nei referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams: „Jau dabar galiu pasakyti, kad juose dalyvaus apie 200 tūkstančiai mano bendraminčių – upėse, ežeruose, tvenkiniuose ir jūrose meškeriojančių žvejų mėgėjų“.
LIETUVOS NACIONALINĖS ŽUVIES RINKIMAI
Asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ patvirtintas sąrašas
1. Ešerys
2. Karosas
3. Karšis
4. Kuoja
5. Lašiša
6. Lydeka
7. Lynas
8. Menkė
9. Plekšnė
10. Šamas
11. Sterkas
12. Stinta
13. Ungurys
14. Žiobris
15. Upėtakis