Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijoje ir Sofijos Kovalevskajos vidurinėje mokykloje pareigūnai praėjusią savaitę atliko kratas. Šios mokyklos sulaukė visuomenės dėmesio dėl mokinių kelionių į sukarintas stovyklas Rusijoje. Tai neliko nepastebėta ir Maskvoje.
„Tai - provokacija prieš rusus“
Nors prokuratūra pabrėžė, kad moksleiviams neturi jokių pretenzijų, jie nėra tyrimo objektas, vis dėlto ši tema sulaukė atgarsio ir Rusijos žiniasklaidoje, o ją komentavusi Lietuvos politikė nevengė šiai istorijai suteikti ir itin ryškų politinį atspalvį.
„Manau, kad šiuos veiksmus galima vertinti kaip didelę provokaciją prieš rusų bendruomenę Lietuvoje“, – rėžė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narė, duodama interviu Seime Rusijos televizijai PBK, kurios transliacijos dar neseniai buvo uždraustos Lietuvoje.
Politikės teigimu, įvairios kratos jau tapo gyvenimo kasdienybe, o visa situacija jai primena 1937 metus. Teisėsaugininkų veiksmus I.Rozova apibūdina kaip bandymą įbauginti visuomenę ir patyčias iš vaikų.
Moksleiviai tapo politikų įkaitais?
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė, paklausta, kaip vertina tokius pasisakymus, atsakė: „I.Rozova į klausimą atsakė kaip politikė, išdėstė savo nuomonę. Mano nuomone, mokyklose, švietimo įstaigose neturėtų vykti tokie dalykai, ypač darbo valandomis.
Nemanau, kad mokiniai su tuos susiję, ši situacija ir tėvams, ir patiems mokiniams sukėlė daug streso ir nereikalingos įtampos.“
R. Tamašunienė pritarė I.Rozovos išsakytai nuomonei, kad situaciją neva bandoma politizuoti: „Visuomenė žino tik tai, kad vaikai lankėsi stovykloje, bet visa kita yra slapta informacija, jokie duomenys apie tai nėra pateikiami. Šiuo atveju klausimus reikėtų spręsti kaip nors kitaip, o ne sukeliant tokią visuomenės reakciją.
Nemanau, kad mokyklų bendruomenė buvo šia situacija patenkinta. Juk didelė dalis šių žmonių iš viso niekuo dėti, o nukentėjo visi, visa švietimo įstaiga.“
Pašnekovės teigimu, mokiniai taip pat skaito spaudą, o švietimo įstaigos uždavinys – ugdyti vaikus. „Konkrečios mokyklos veikla niekaip neturėtų sietis su šalies saugumu“, – sakė R.Tamašunienė.
Renka politinius taškus
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas narys Arvydas Anušauskas komentuodamas I.Rozovos pasisakymus pabrėžė: „Būčiau neteisus, jei sakyčiau, kad tik I.Rozova pasisakė gana dviprasmiškai. Vilniaus mero Artūro Zuoko pareiškimas buvo taip pat dviprasmiškas. Manau, kad šiuo atveju siekiama politinių dividendų iš radikaliosios proputiniškos diasporos dalies arba dividendų iš organizacijos „Rossotrudnichestvo“, kuri, kaip žinome, finansuoja dalį organizuojamų renginių ir projektų.“
A.Anušausko teigimu, viešojoje erdvėje nėra jokių pragmatiškų pasiūlymų, kaip elgtis rusų tautinės mažumos atstovams, kai V.Putino režimas vykdo agresyvią politiką.
Pašnekovo teigimu, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, bet apie politinį susipriešinimą kalbanti Seimo narė pati tai daro.
„Mokyklos neturi atsidurti informacinio karo fronte. Kratos yra labai subtilus dalykas, bet paprastai juk prokurorams nediktuojame, ką ir kaip jie turėtų daryti vykdydami Lietuvos įstatymus. Juk jei pradėtume tą daryti, tai būtų visai kitoks paveikslas – panašesnis į Rusijos“, – kalbėjo Nacionalinio gynybos komiteto narys.
Su pačia I.Rozova susisiekti ir paprašyti plačiau pakomentuoti savo nuomonę lrytas.lt žurnalistams nepavyko. Kaip jau įprasta panašiais atvejais, nekalbėjo nei už mokesčių mokėtojų pinigus išlaikoma tautos atstovė Seime, nei jos patarėjai.
