Ne, tai ne filmo apie pasaulio pabaigą scenarijus. Tai lietuviška tikrovė. Čia minimi ne Europos miestai, o egzotiškai pavadinti kaimai Jonavos rajone.
Tie skambūs pavadinimai tik ir liko, nors greitai ir juos teks ištrinti iš Lietuvos žemėlapio. Prieš kelias dienas Jonavos rajono savivaldybė jau pasiūlė išbraukti iš valstybinio registro prapuolusį Prapuolynės kaimą ir dar kelias gyvenvietes be gyventojų.
Tuštėja ne tik Jonavos rajono kaimai. Ir ne tik kaimai. Lietuviai artėja prie slenksčio, kurį peržengus jie bus įrašyti į nykstančių tautų sąrašą. Prognozuojama, kad šio amžiaus viduryje Lietuvoje gali likti vos milijonas darbingų gyventojų (dabar yra du).
Vyrauja nuomonė, jog demografinę krizę lemia ekonominės priežastys, menka finansinė valstybės parama šeimoms. Ir, žinoma, siaubingo masto emigracija.
Tačiau demografijos specialistė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė V.Stankūnienė neigia tokią įsišaknijusią nuomonę.
Emigracija mažėja, o socialinės išmokos mūsų šeimoms Lietuvoje yra vienos didžiausių ES. Kitas dalykas, kad daugeliu atvejų jos prageriamos.
Vadinasi, pašalpų politika skatina ne gimdyti vaikus ir juos auginti, o parazituoti valdiškos labdaros guolyje.
Vadinasi, norint gelbėti lietuvių tautą, į problemą reikia pažvelgti visiškai kitu žvilgsniu.
Kadangi esame įsikalę į galvą, kad visur reikia remtis Vakarų patirtimi, gal pasidairykime idėjų ten.
Antai praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio pabaigoje Suomijoje ėmė sparčiai mažėti gimstamumas. Suomiai išsigando: jų šalyje gyvena tikras Kalėdų Senelis, bet ką jis lankys po šimto ar mažiau metų?
Suomijos valdžia priėmė originalų sprendimą – legalizuoti vaizdinę erotiką. Vėlyvais vakarais, suaugusiųjų laiku, televizijos ėmė masiškai rodyti pikantiško žanro filmus. Nežinia, ar dėl to, bet gimstamumas šioje šalyje pradėjo sparčiai didėti.
Sunku pasakyti, ar tai išgelbėtų lietuvius nuo išnykimo. Juolab šiais interneto laikais erotiką ar pornografiją tiek drausti, tiek leisti beprasmiška – kas norės, tas žiūrės.
Vis dėlto atsargiai galėtume pabandyti. Pavyzdžiui, davatkiškai nesmerkti šokėjos J.Leonavičiūtės, o mūsų demografinėms bėdoms spręsti panaudoti jos patirtį, kurią įgijo filmuodamasi erotiniuose klipuose Vakaruose. Blogiau nebus.
O kalbant rimčiau, dar vienas tautos nykimo veiksnys, kurį pabrėžia mokslininkai, – Lietuvos moteris nesijaučia saugi ir garantuota dėl rytdienos. Vėlgi ne tiek dėl mažų atlyginimų ar pašalpų, o bijodama prarasti karjeros galimybę. Pagimdė vieną vaiką, antrą, trečią iš eilės ir, jau žiūrėk, prarado profesinius įgūdžius, po ilgų motinystės atostogų ji nebepriimama į darbą.
Čia išeitį jau siūlo informacinės technologijos. Moteris juk gali žindyti kūdikį ir kartu maigyti išmanųjį telefoną. Prieš akis – viso pasaulio žinija ir naujovės. Net daktaro disertaciją įmanoma apsiginti vaikus paguldžius pogulio.
Dar viena galimybė pagausinti vaikų būrį lietuviškose šeimose – leisti moterims vėl pasijusti moterimis, o vyrams – vyrais. Ir nebūtina moters, kaip senovės laikais, pririšti prie viryklės, o vyrui į rankas įduoti kirvio ir šautuvo.
Kad ir kaip būtų, per televiziją maloniau matyti virtuvėje triūsiančią mielai apvalainą B.Nicholson nei klausytis kokios nors perdžiūvusios feministės karingų postringavimų, kaip tinka moteriai santechniko profesija.
Galima į valias taukšti apie lyčių lygybę ar homoseksualų teises. Bet kol žmonės dauginasi lytiniu būdu, natūralūs skirtumai turi išlikti būtent todėl, kad jie – natūralūs.
Taigi lietuvių tautą nuo išnykimo išgelbėtų tikrai ne didesnės pašalpos ar labdaros akcijos, o erotika, išmanieji telefonai ir kulinarija. Antraip padėtų tik paskutinė galimybė – klonai mėgintuvėlyje.
