„Tos visos kalbos, kad reikia gauti naujų duomenų iš
Amerikos, yra niekuo nepagrįstos. Nes Amerika nedavė šios
medžiagos ir ateityje neduos“, - BNS trečiadienį sakė
K.Girnius.
Politikos ekspertas sakė, kad Lietuva verta pagyrimų dėl to,
kad 2009 metais atliko parlamentinį tyrimą. Tačiau, jo teigimu, jį
vykdęs Seimo komitetas „neturėjo nei jokių galių, nei
kompetencijos ar patirties“, priešingai nei JAV tyrimas, kuris
patikėtas specialistams ir į kurį investuotos didžiulės lėšos.
K.Girnius atmetė spėjimus, jog ataskaita gali sugadinti
santykius tarp Europos šalių ir JAV, nes JAV Senato paskelbta
medžiaga tik pagrindė ankstesnė informaciją.
„Kalbos, kad tai galėtų kažkaip pakenkti Lietuvos ir Amerikos
santykiams, man visiškai nesuprantamos, nes Amerika padarė tą
pasiūlymą, kurį Lietuva turėjo atmesti, bet kažkodėl priėmė.
Todėl negalime dėl to skųstis“, - sakė jis.
K.Girnius sakė manantis, kad prezidentas Valdas Adamkus galėjo
nežinoti apie slapto kalėjimo steigimą.
„Yra reali galimybė, kad Adamkus sako tiesą. Tada reikia
sužinoti, kokie buvo tie pareigūnai, kurie, negavę prezidento
pritarimo sprendimui, kurį gali daryti tik prezidentas, vis dėlto
jautėsi pakankamai atsakingi ir galingi, kad patys gali
nuspręsti“, - sakė jis.
Politologas sakė manantis, kad Lietuva turėtų sukurti naują
specialią komisiją, kuri gautų visas išsamiam tyrimui reikalingas
galių, ir tada pradėti iš naujo ištirti šį atvejį.
„Svarbiausias dalykas ne tai, ar buvo, ar nebuvo šitie
žmonės. Svarbiausias klausimas yra nustatyti, kaip buvo apeiti
Lietuvos įstatymai, kaip buvo priimami sprendimai, jei tai tiesa, be
prezidento žinios ir kas atsitiko, kad Lietuva elgėsi taip, lyg ji
nebūtų teisinė valstybė“, - kalbėjo K.Girnius.
JAV Senato antradienį paskelbtoje ataskaitoje apie
CŽV vykdytus kaliniu kankinimus įvairiose valstybėse veikusiose
įstaigose konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių
gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“
vadinamas centras. Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005
metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais dėl neužtikrintos
medicinos priežiūros.
Senato dokumente teigiama, kad jame buvo kalinamas šiuo metu
Gvantanamo bazėje esantis Mustafa al-Hawsawi (Mustafa Hausavis) iš
Saudo Arabijos. Prokuratūra dėl galimo jo atgabenimo į Lietuvą
vasarį pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jį vykdantys prokurorai
trečiadienį patikino, kad žada kreiptis į JAV dėl papildomos
informacijos.
Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo
identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą
galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat
nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą,
vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į
Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.