Jos tikslas – būti išrinktai į Palangos miesto tarybą. „Global Studies“ (socialinės studijos) diplomą turinti lietuvė yra girdėjusi pasakojimų apie tai, kad užsienyje studijavusius žmones Lietuva ne visada pasitinka svetingai ir nesugeba pasinaudoti jų patirtimi. V.Gečaitė neskuba tuo patikėti.
„Kad mano sprendimas grįžti būtų pagrįstas, nuolat rinkau informaciją, kokie procesai vyksta Lietuvoje, ir supratau, kad susidūriau su paradoksu. Išvykusieji teoriškai skatinami grįžti ir jiems sakoma, kad valstybė jų laukia, bet realiai jie susiduria su biurokratija, neveikla ir valdininkų nedraugiškumu“, – sakė V.Gečaitė.
Net keli palangiškiai jai yra pasakę: „Pasielgsi neprotingai, jei grįši. Tavo optimistinius planus vietinė valdžia „suvalgys" per kelis mėnesius.“
Kurs komandą situacijai ištirti
„Jaučiuosi dviprasmiškai, tad pirmiausia noriu suburti komandą žmonių, kurie rinktų visapusišką informaciją apie tai, su kokiomis kliūtimis Lietuvoje susiduria jaunas žmogus, kuris nori užsienyje įgytas žinias pritaikyti šalyje. Ar jo įgyta patirtis yra vertinama? Ar idėjos suprantamos? Ar Lietuva turi programą, kuri skatintų sugrįžti?
Ar numatytos lengvatos jauniems verslininkams? Ar yra apibrėžtas savivaldybių bendradarbiavimas su grįžusiais jaunais specialistais? Ar apskritai ši tema yra įtraukta į kurios nors partijos rinkimų programą? Klausimų daug ir aš ketinu atkakliai juos aiškintis“, – kalbėjo jauna mergina.
V.Gečaitė neslepia, kad ketina balotiruotis rinkimuose į Palangos miesto tarybos narius ir skatinti aktyvų socialinį bendradarbiavimą.
„Man įdomu, kaip nedidelis miestas priima sugrįžusius. Ar apskritai priima? Kaip į tai reaguoja vietinė valdžia ir gyventojai? Ar jie bijo pasikeitimų, ar jų laukia? O gal užsienyje įgijusio išsilavinimą jaunimo idėjos yra suprantamos tik sostinėje?“ – kalbėjo lietuvė.
V.Gečaitės tikslas – apibendrinti surinktą informaciją ir jos pagrindu siūlyti sprendimo būdus.
„Reikia surinkti objektyvią informaciją ir pranešti tiems, kurie nori kurti Lietuvoje, bet nesiryžta grįžti. Tai būtų konkretus socialinis projektas, kuriame pateikiamos esamos galimybės bei rekomendacijos, ką įmanoma nuveikti“, – sakė Vilija.
Mergina ieško vietos, kurioje galėtų pradėti projektą.
„Išvykimas iš šalies yra natūralus procesas, turintis ir pliusų, ir minusų. Dalis išvykusiųjų, pritaikydami užsienyje įgytą patirtį, tikrai sugebėtų įžiūrėti, ko Lietuvai reikia, kad normomis tapusius neigiamus reiškinius keistų kitokios alternatyvos. Todėl svarbu skatinti grįžti tuos, kurie gyveno kitoje aplinkoje, nesvarbu, koks jų statusas“, – kalbėjo Vilija.
Mergina įsitikinusi, kad Lietuva privalo skatinti ir palaikyti šios žmonių grupės ryšius su valstybe.
„Kad suvoktum, ką iš tikrųjų reikia pakeisti, privalai apie tai kalbėti, diskutuoti su kitais, viešinti ir skatinti, kad išsilavinusių lietuvių grįžimo į Lietuvą programa veiktų nuolat“, – kalbėjo ilgai Skandinavijoje gyvenusi palangiškė.
Ketina rinktis ne sostinę
„Jūs norite grįžti į mažą miestą, o ne į sostinę. Kodėl?" – pasiteiravau V.Gečaitės.
„Užaugau Palangoje, todėl noriu ten ir kurti, nes miestą puikiai pažįstu. Esu įsitikinusi: jei nedideliuose miestuose būtų labiau skatinamas socialinis bendradarbiavimas, alternatyvos, gebėjimas atrasti įvairesnių sprendimo būdų, Lietuvos valstybėje pradėtų ryškėti toji kultūra, kurios taip visi ieško Vakaruose.
Vakaruose nėra lengviau gyventi, ten taip pat sunku, tačiau santykis tarp žmogaus ir valstybės yra artimesnis.
Tai, kad grįžtu į Palangą, o ne į Vilnių, lėmė kritika, kurią apie gimtąjį miestą girdžiu iš ten gyvenančių. Kritikų argumentai – kad miestas tik vasarą aktyvus, kad politika nusistovėjusi, kad gyventojai tie patys ir jų vis mažėja. Kraustymasis į Palangą, kuri atgyja tik šiltojo sezono metu, leistų patikrinti, ar ji pajėgtų susigrąžinti jaunus žmones, kurti nuolatines darbo vietas ir skatinti naujus procesus", – samprotavo mergina.
„Kokie dalykai jums kelia nerimą?“
„Aš nelabai įsivaizduoju, koks mažų miestų gyventojų požiūris į naujai susikūrusias iniciatyvines grupes, kurios kelia idėjas, gvildena problemas ir įžvelgia galimus sprendimo būdus. Ar jų iniciatyvos bus palaikomos ir noriai skatinamos ar slopinamos banaliais argumentais: per jaunas amžius, patirties stoka ir beviltišku sakiniu: „Juk to neįmanoma padaryti!“
Jeigu niūriausios prielaidos pasitvirtins, žinosiu, kad būtent tai gali būti priežastis, dėl ko didžioji jaunimo dalis linkusi įgyvendinti savo idėjas už Lietuvos ribų“, – sakė V.Gečaitė.
„Kokio pobūdžio neigiama informacija apie Palangą jus suglumino?“
„JPP "Kurk Lietuvai" inicijavo programą Lietuvos savivaldybėse, tačiau į kvietimą tapti programos partnere Palangos savivaldybė neatsakė. Kodėl taip nuspręsta, nėra žinoma, nors "Kurk Lietuvai" yra geras ir reikalingas sumanymas. Šiuo pasiūlymu Palanga nesugebėjo pasinaudoti“, – tvirtino buvusi palangiškė.
„Ar nebijote, kad Palangos savivaldybė jūsų išsigąs, nes jau kritikuojate ją dar nepradėjusi dirbti?"
„Ne, aš tikiu žmonių protingumu ir sugebėjimu racionaliai kalbėtis apie reikalų esmę“, – sakė Vilija.
„Ką jūs veikėte užsienyje?"
„Kopenhagoje studijavau turizmo ekonomiką. Gavusi pasiūlymą dalyvauti globaliųjų studijų programoje, pasirinkau šią sritį. Dalyvavau bendruosiuose Danijos ir Švedijos socialiniuose projektuose, skirtuose jaunimo įsitvirtinimui visuomenėje. Dirbau ir tarptautiniuose socialiniuose projektuose, skirtuose visai Europai. Šiuo metu tobulinu žinias Šveicarijoje“, – sakė V.Gečaitė.