„Problema yra tokia, kad labai jau paplitę šitie daiktai,
kurie skirti nesankcionuotam informacijos paėmimui. Mastas nėra
žinomas, bet pavieniai atvejai rodo, kad tai nėra jokia naujiena.
(Kriminalinės žvalgybos - BNS) subjektai gana dažnai susiduria ir
reikia tikrai kūrybiškai dirbti, kad nuo šito apsisaugotų ir kad
tai nesutrukdytų institucijų veiklai“, - žurnalistams sakė Seimo
Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos
pirmininkas Darius Petrošius.
Seimo komisijos posėdyje dalyvavę policijos, prokuratūros,
muitinės, pasienio, Valstybės saugumo, Antrojo operatyvinių
tarnybų departamentų, Specialiųjų tyrimų ir Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybų atstovai teigė savo darbe susiduriantys
su nelegaliai naudojama specialia pasiklausymo, sekimo įranga,
tačiau imtis teisinių priemonių prieš ją sudėtinga.
Pasak pareigūnų, prieš kelerius metus mėginta reglamentuoti
pačios tokios įrangos patekimą į Lietuvą, prekybą ja, tačiau
nutarta, jog to padaryti neįmanoma.
„Buvo bandyta ieškoti kelio per prekybos licencijavimą, taip
suvaldyti tuos procesus, tačiau čia atsitrenkta į sieną -
visų pirma, laisvas prekių judėjimas, antra, iš anksto kažką
tikrinti, kad kažkas neturėdamas licencijos tuo prekiauja, irgi gali
būti sudėtinga“, - sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų
nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro
pavaduotojas Ernestas Vainas.
Jo tvirtinimu, pareigūnai taip pat susiduria su įranga, kuri
naudojama, kad neutralizuotų ar aptiktų teisėtai, bet slapta
naudojamą teisėsaugos institucijų techniką.
Kriminalinės policijos biuro pavaduotojas Edvardas Šileris
tvirtino, kad slapto sekimo įrangą galima įsigyti internetinėje
parduotuvėje ir atsisiųsti, pavyzdžiui, iš Kinijos.
Muitinės ir pasienio atstovai pasakojo fiksavę atvejus, kai
tokią įrangą verslininkai naudoja vieni prieš kitus. Jos turi
įsigiję ir kontrabandininkai, nes nori aptikti pareigūnų
techniką.
D.Petrošiaus teigimu, akivaizdu, jog sukontroliuoti pačios
įrangos patekimą į šalį neįmanoma, todėl būtina griežtinti
atsakomybę už jos naudojimą.
„Siūlome peržiūrėti kai kuriuos Baudžiamojo kodekso
straipsnius, galbūt suteikti pagrindus kriminalinės žvalgybos
subjektams dirbti pagal šitą informaciją, ir galbūt pavieniai
pavyzdžiai, iki galo padarytos bylos atšaldytų norą neteisėtai
klausytis“, - svarstė Seimo komisijos pirmininkas.
Dabar galiojantis Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už
neteisėtą specialios technikos įrengimą ar panaudojimą
informacijai rinkti. Tačiau, anot D.Petrošiaus, pareigūnams kyla
problemų jį taikant.
„Jeigu turi informaciją, kad tokią veiklą kas nors vykdo,
pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą su ta informacija negali
dirbti, nes tai nėra pagrindas kriminalinės žvalgybos veiksmams
sankcionuoti“, - teigė jis.
Anot D.Petrošiaus, bus svarstoma galimybė numatyti griežtesnę
atsakomybę už tokias veikas.