Buvo netgi numatytas lėšų šaltinis – sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Po ilgų svarstymų šiam pasiūlymui buvo pritarta, skiriant 3 mln. 240 tūkst. eurų. Tačiau balsuojant už visą 2015 metų biudžetą, frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis, jo pavaduotojas Gintaras Steponavičius ir Remigijus Šimašius balsavo prieš savo pasiūlytą projektą. Nors E. Masiulis, kalbėdamas dėl balsavimo motyvų, pasidžiaugė, kad jų pasiūlymas įvesti neformaliojo ugdymo krepšelį yra labai geras, o dar labiau pasidžiaugė, kad jų pasiūlymui Seimas pritarė, tačiau už patį biudžeto projektą balsavo prieš.
Opozicijos pasipriešinimas kitų metų biudžeto priėmimui neturėtų stebinti, bet vis dėlto stebina. O gal neturėčiau stebėtis ir prieš dvejus metus valstybę valdžiusių liberalų ir konservatorių ciniškai demonstruotu beširdiškumu?
Šios dvi politinės jėgos, drauge su šou pasaulio atstovais neįstengę net paaiškinti žmonėms, neteisėtai nurėžė pensijas. Ir tik vėliau Konstituciniam teismui įsikišus, šis neteisėtas tuometinių valdančiųjų veiksmas be jokių atsiprašymų buvo nurašytas kaip skola ir perduotas dabartinės kadencijos politikams atitaisyti. Taisyti, vadinasi, rasti finansinių resursų „lopyti“ paliktas skyles. Ir ne tik pensijas.
Krašto apsauga, apie kurią ligi šiol kaip ekspertė nuolat kalba buvusioji Krašto apsaugos ministrė, irgi buvo nustekenta. Deja, tiek daug dėmesio šiai sričiai dabar skiriantys konservatoriai ne tik nepriartėjo prie Lietuvos įsipareigojimo skirti gynybai 2 procentus nuo BVP, bet dar ir nutolo apkarpę šias išlaidas.
Dabar biudžeto paklodę neužtenka tampyti, kad bent grįžtume į ankstesnį gynybos finansavimo lygį, bet reikia akivaizdžiai daugiau lėšų, kad įvykdytume naujų geopolitinių grėsmių fone sau ir NATO iškeltą uždavinį – iki 2019 metų pasiekti tuos 2 procentus nuo BVP skirti krašto apsaugai. O tai jau ne taip jau mažai, nes socialdemokratai ir toliau laikosi socialiai orientuotos ir savo partijos, ir Vyriausybės programos.
Net ir susidūrę su skeptiškos kritikos lavina kėlėme minimalią mėnesinę algą iki 1000 litų. Pamenate, kaip šaukė – „niekas nemokės, didins šešėlį“. Dabar nuo spalio MMA didinama vėl. Nors ir tais 35 litais, bet vėlgi, siekiam, kad mažiausias pajamas gaunantiems būtų lengviau pragyventi. MMA Vyriausybei vadovaujant A.Kubiliui nebuvo keliama 4 metus. Tikrasis žmonių skurdinimas vyko tada, karpant pensijas, algas biudžetininkams ir valstybės tarnautojams, paskui kuriuos sekė ir verslo sektorius.
Deja, jau tapo tendencija kairiesiems vykdyti dešiniųjų priimtus įsipareigojimus ir pažadus rinkėjams. Atsukime laiką atgal. Juk jeigu ne G.Vagnoriaus valdymo laikotarpiu nesuvaldyta infliacija, tai nebūtų šitaip nuvertėję rubliniai gyventojų indėliai, nebūtų taip drastiškai sumažėjęs šalies BVP. O atėjus į valdžią kairiesiems – spaudimas ir priekaištų lavina iš dešiniųjų, kodėl neatsiskaitoma su indėlininkais.
Eidami į 1996 m. rinkimus konservatoriai patys pasižadėjo grąžinti visus rublinius indėlius, tačiau tesugebėjo priimti įstatymą, kurio įsigaliojimą nukėlė savo valdymo pabaigai. O žmonių lūkesčius ir dešiniųjų pažadus reikėjo pildyti kairiesiems. Todėl ir biudžetas liko deficitinis.
Ir po praėjusios konservatorių ir liberalų kadencijos „įdirbio“ ant lietuvių pečių gulo sumažintos pensijos, algos, išmokos bei brangios paskolos, iš kurių neišsikapstom ligi šiol. Keistas ne tik kaltinimas valdantiesiems, kad skurdina Lietuvos žmones. Valdantieji socialdemokratai 2015 metų biudžete rado galimybių ir priemonių padėti tiems labiausiai nuskurdintiems. Grąžina dešiniųjų atimtas pensijas, kelia minimalius atlyginimas, net ir dėl Rusijos sankcijų nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui – kompensuoti ketina ūkininkams, o ne stambiajam verslui – perdirbėjams. Argi dėl to konservatoriai su liberalais taip aršiai kritikavo ir priešinosi 2015 metų biudžeto priėmimui?
Vytautas Saulis yra Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys