Barkentina vėl išgelbėta nuo žūties
Po Antrojo pasaulinio karo Suomijoje pastatytas laivas „Meridianas“ 1948 metais buvo perduota Sovietų Sąjungai. Barkentina dvidešimt metų plaukiojo jūromis kaip mokomasis burlaivis, kuriame buvo ugdomi profesionalūs jūrininkai. Baigęs tarnybą senas laivas, kurio denį šveitė ir šimtai Klaipėdos jūreivystės mokyklos auklėtinių, apleistas kiurksojo Rygos uoste, kol jį pastebėjo čia kažkada dirbęs dirbęs jūreivystės praeičiai neabejingas buriuotojas, Lietuvos žuvų pramonės susivienijimo darbuotojas Osvaldas Kubiliūnas.
Žvejybos organizacijų iniciatyva „Meridianas“ iš Rygos buvo atplukdytas į Klaipėdos žvejybos uostą. Ilgai svarstę, ką daryti su nutriušusiu burlaiviu, žvejai nieko nesugalvodami nusprendė jį perleisti tuomečiam miesto valgyklų, restoranu ir kavinių trestui. Restauruotame ir po to prie Danės krantinės šalia Biržos tilto prišvartuotame „Meridiane“ 1971 metais įrengtas prestižinis restoranas tada buvo viena prašmatniausių ir labiausiai lankomų viešojo maitinimo įstaigų.
Klaipėdos panoramą puošęs „Meridianas“ ilgainiui virto ne tik jūrininkų, bet ir visų miestiečių pamėgtu uostamiesčio simboliu. Istorinėje barkentinoje kelis dešimtmečius veikęs restoranas miesto gyventojams ir svečiams iki šiol žadina nostalgiškus jausmus. Sena istorija pasikartojo, kai be šeimininkų likęs neprižiūrimas laivas vėl pradėjo grimzti į Danės dugną.
Reliktinį burlaivį antrą kartą išgelbėjo du patriotiškai nusiteikę uostamiesčio verslininkai – Aloyzas Kuzmarskis ir Aidas Kaveckis. Jie perėmė į savo rankas juristo Artūro Žičkaus įkurtą merdėjantį „Meridiano“ paramos fondą, kuris per daugelį metų surinko tiek jau daug lėšų, įsiskolino remontininkams. Nusiminęs ir nesurasdamas kitos išeities A.Žičkus jau galvojo senąją barkentiną pagal jūreiviškas tradicijas išvilkti iš upės ir nuskandinti Baltijos jūroje.
Gurmanams siūlys ir šviežių austrių
Prieš trejus metus, įžengę į apleistą „Meridianą", verslininkai vos neįlūžo triumuose, visur lakstė graužikai. Medinės nevėdinamo burlaivio konstrukcijos supuvo, autentiškų detalių beveik neišliko – viską teko restauruoti jį iškėlus į remonto įmonės dokus pagal išlikusius senuosius brėžinius. Danės upe lynais vilkdami barkentiną klaipėdiečiai baiminosi, kad „Meridianas" gali subyrėti į šipulius. „Sutvarkėme, tiksliau, iš naujo atstatėme medinį laivą: iškilo anksčiau nugriautos vairinės antstatas, pakeista išorės ir vidaus apdaila, takelažo detalės, senosios burės, įrengtos šiuolaikiškos vėdinimo ir šildymo sistemos. Neatsiejama senamiesčio dalimi tapęs „Meridianas" vėl stovi įprastoje vietoje“, – tuo, kas padaryta per dvejus metus, džiaugėsi privačios jūrų krovinių kompanijos „Bega“ vadovas ir savininkas klaipėdietis A.Kuzmarskis.
Senųjų burlaivių restauravimas, jų pritaikymas šiandienos poreikiams nėra pigus ir lengvas darbas. Perėmę į savo rankas „Meridiano“ paramos fondą mecenatai į barkentinos atnaujinimo darbus iš viso investavo apie 7 milijonus litų. Tai, pasak jų, buvo lėšos ne į pelną žadantį verslą, o į socialinį projektą pratęsiant anksčiau gyvavusias tradicijas.
„Pelno galima tikėtis, kai statomi nauji restoranai. O čia - senas burlaivis, kurio visi kratėsi suvokdami, kiek kainuos priežiūra. Net paveldosaugininkai nenorėjo „Meridiano" įtraukti į Kultūros vertybių sąrašą. Savivaldybė jį kažkada pardavė fiziniam asmeniui už vieną simbolinį litą. Jeigu būčiau žinojęs, kiek pastangų prireiks viskam, gal ir nesiryžčiau gelbėti tokio paveldo. Gerai, kad atsirado dar vienas toks kaip aš senųjų burlaivių mylėtojas", – kalbėjo A.Kuzmarskis.
Naujieji „Meridiano“ prižiūrėtojai tikisi, kad atnaujintame burlaivyje atidaryto restorano veikla nebus nuostolinga. Gautos pajamos jiems padėtų saugoti jūreivystės relikviją ant vandens, kuriai būtinas ne kosmetinis remontas, o nuolatinė, didelių investicijų reikalaujanti priežiūra. Viena laivų remonto įmonės dokuose praleista „Meridiano“ para kainuoja 1000 litų, jau nekalbant apie kitokias patalpų eksploatavimo išlaidas.
Apatiniame atgaivinto burlaivio denyje, kaip ir anksčiau, veiks jaukus 60 vietų restoranas – čia lankytojams bus siūlomi egzotiniai žuvų patiekalai. Šalia esančioje banketų salėje, anksčiau jūrininkų vadintoje kajutkompanija, prie bendro stalo galės susėsti 14 svečių.
„Meridianą" valdančio restoranų tinklo Friedricho pasažo savininkas A.Kaveckis patikino, jog lankytojai burlaivyje galės paskanauti ne šaldytų, o iš Viduržemio regiono ką tik atskraidintų austrių, kitokių šviežių jūrų gėrybių. Apie 80 proc. vienintelio Klaipėdoje tikro jūreiviško stiliaus restorano valgiaraščio sudarys išskirtiniai žuvų patiekalai.
„Meridiano“ svečių jūrligė nekankins
Didžiajame burlaivio antstate įrengtą virtuvę A.Kaveckis patikėjo dešimt metų garsiausiuose Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos restoranuose dirbusiam klaipėdiečiui Simui Kažiniauskui. Darbas čia jau verda – išbandoma nauja įranga, derinami maisto produktai. Kai Danės vandenis šiaušia smarkesni vėjai ir „Meridianas" supasi ant bangų, viduje dirbantys kulinarai pasijunta kaip jūroje – denis po jų kojomis svyruoja.
„Lankytojai tikrai gali būti ramūs – sėdėdami prie stalų jie jūrlige nesusirgs“, – aiškino S.Kažiniauskas, kažkada dar spėjęs kelias dienas padirbėti ir anksčiau veikusiame „Meridiano" restorane.
Įvairiems metų laikams pritaikytas „Meridiano“ valgiaraštis, pasak S.Kažiniausko, kas trečias mėnuo bus atnaujinamas: „Gurmanai čia galės paragauti tokios žuvienės, kokios niekur kitur negaus. Bus ir lietuviškų žuvų, pavyzdžiui, stintų. Pateiksime kitokių staigmenų, pikantiškų desertų. Patiekalų kainos - europietiškos, bet ne stulbinančios“.
Atstatyto burlaivio vidaus patalpų interjeras gerokai pasikeitęs: apačioje įrengtas restoranas yra erdvesnis nei anksčiau buvęs, papuoštas šviesaus kolorito detalėmis ir aksesuarais. Pagrindinėje salėje lankytojai ertmėje po stiklo grindimis pamatys restauratorių išsaugotas kai kurias medines senojo „Meridiano“ triumų detales ir konstrukcijas.
Jūreivystės ekspozicijoje atgyja praeitis
A.Kaveckis pirmųjų svečių dėmesį atkreipė neįprastus pagrindinės restorano salės iliuminatorius – juose kaip televizorių ekranuose slenka už „Meridiano“ bortų viršutiniame denyje ir lauke įrengtų filmavimo užfiksuoti Danės krantinių vaizdai. Čia taip pat eksponuojami ir senieji jūreiviški prietaisai, burlaivių nuotraukos.
Mažesniame burlaivio antstate įrengtas nedidelis baras, kuriame šviečia kažkada „Meridiano“ įgulų aplankytų pasaulio uostų vaizdai, eksponuojami įvairūs autentiški jūreiviškos apyvokos daiktai. Tarp jų yra ir tokių, kurie buvo atrasti Danės upės dugne, kai buvo rengiama švartavimo vieta.
Ne tik Lietuvos jūrų muziejus, bet ir miestiečiai atsiliepė į burlaivio gelbėtojų prašymą išvien kurti istorinę ekspoziciją - bare iškabintas senasis „Meridiano“ jūrininkų valgiaraštis, rodomos anksčiau čia veikusio prestižinio restorano lėkščių liekanos, lankytojų bilietai, padavėjų aprangos detalės, kiti įdomūs sovietmečio epochos atributai.
Vieną išsaugotą burlaivio vairaratį „Meridiano“ paramos fondui padovanojo Susisiekimo ministerija, o kitą - klaipėdiečių Panovų šeima. Įdomių eksponatų yra ir viršutiniame burlaivio denyje. Pats vertingiausias – senasis „Meridiano“ varpas, jūrininkų vadinamas rinda.
Naujosios „Meridiano“ lėkštės pagal specialų Friedricho pasažo užsakymą pagamintos Italijoje. Jos, kaip ir puodeliai, arbatinukai, peiliai, šakutės, kitokie stalo įrankiai, šilkinės staltiesės, paženklinti „Meridiano“ logotipu, kuris nepasikeitęs.
Pageidaujantiems įsigyti viešnagę „Meridiane“ primenančių suvenyrų svečiams nebūtina kaip įžūliems kruizinių lainerių keleiviams arba kleptomanams graibstyti nuo stalų arbatinių šaukštelių. Burlaivio restorane jie be jokių problemų galės įsigyti firminių stalo įrankių rinkinį ir šitaip prisidėti prie unikalaus jūrų paveldo objekto išsaugojimo.
Horno stalas audrins buriuotojus
Klaipėdietė architektė Dainora Abelkienė, kurdama naująjį „Meridiano“ interjerą, regis, stengėsi atsispindėti ir šlovingąją Lietuvos okeaninio buriavimo praeitį – pirmuosius Sąjūdžio bangos pakylėtų šalies buriuotojų žygius su trispalve per Atlanto vandenyną, įsimintinas jachtų „Lietuva“, „Laisvė", „Ambersail“ odisėjas aplink Žemės rutulį.
Pagrindinėje „Meridiano“ restorano salėje svečiai, susėdę prie Horno vardu pavadinto stalo, sužinos, kokiems lietuviams pavyko įveikti buriavimo Everestą – nuskendusių laivų ir jūrininkų griaučiais nusėtą audringiausiąjį pasaulio kyšulį Pietų Amerikoje. Čia bus eksponuojama vizualinė medžiaga, įrengtos atminimo lentelės su visų nuo tarpukario laikų Horno kyšulį apiplaukusių Lietuvos buriuotojų pavardėmis.
Klaipėdiečiams dizaineriams Andriui Vrašinskui ir Aidai Matutytei-Burnickienei kurti jūreivystės dvasia alsuojantį „Meridiano“ interjerą padėjo savanoriai - Lietuvos buriuotojų sąjungos metraštininkai.
„Buriuotojai uoliai prisidėjo, teikė įdomių siūlymų, padėjo kaupti istorinę medžiagą. Susėdę prie Horno stalo, galės prisiminti savo grumtynes su vėjais, brėžti naujų kelionių gaires“, - pagalbininkams gerų žodžių nešykštėjo D.Abelkienė.
„Restoranas veiks vakarais, nuo 18 iki 24 val. Pradėsime rezervuoti vietas nuo gruodžio 11-osios. Visi svečiai galės susipažinti su burlaivio patalpomis, jo įranga, eksponatais - organizuosime jiems pažintines ekskursijas. Vasarą lankytojus aptarnausime ir viršutiniame denyje“, - kalbėjo A.Kaveckis.
Kita svajonė - atgaivinti mirštantį senamiestį
Prie jūros gimęs ir augęs A.Kaveckis prisipažino gaivinęs beviltiškai apleistą burlaivį siekdamas dar vieno tikslo: „Man skaudu, kad Klaipėdos senamiestis miršta. Gelbėdamas „Meridianą“ gelbėjau ir vietą, kurioje prabėgo mano vaikystė“.
Panašiai galvoja ir kitas senas klaipėdietis A.Kuzmarskis, istorinio burlaivio denyje šventęs savo vestuves. Beje, abiejų laivo gelbėtojų ir mecenatų žmonos – „Meridiano“ krikštamotės, kurių pareiga - ir toliau rūpestingai jį globoti.
„Meridiano“ paramos fondo dalininkai išvien su miesto savivaldybe puoselėja naujus planus. Jie tikisi, kad Klaipėdos senamiesčio aikštėje šalia istorinio burlaivio pavyks sukurti dar vieną jaukų miestelėnų ir turistų traukos lauką.
Bet prieš tai reikia sutvarkyti gerokai apleistas Danės krantines už senojo Biržos tilto, kol jos nenugarmėjo į upę.
