Bet juk ne smerkti reikėtų, o padėkoti narsiai moteriai už pasiaukojimą ir
ryžtą vesti tautiečius į tiesos kelią per savo pačios paklydimus. Mokytis iš
svetimų klaidų - protingųjų privilegija. Kitiems belieka jas
visas išmėginti patiems. Ir po kelis kartus.
Žinoma, dar reikėtų jai padėkoti ir už lietuvių kalbos patarlių bei
priežodžių lobyno turtinimą. Juk tokios frazės kaip „tikriausiai viskas
gerai, bet visokių minčių kyla" išsprūsta nedažnai. Ši įžvalga
nenusileidžia garsiajai dešiniųjų patriarcho įžvalgai „kas galėtų
paneigti, kad..." bei dabartinio premjero gudriai semantinei
konstrukcijas „bet tai gali būti ir netiesa...".
Ko dar galėtume pasimokyti iš R.Juknevičienės? Pastabumo, operatyvumo
ir nuoširdumo. Jei eini nusipirkti apatinių Vašingtone - parašyk apie
tai nedelsdama. Jeigu pobūvyje atnešė lašišą lėkštėje su auksuotais
krašteliais - mikliai nufotografuok ir pasidalink šiuo savo
gyvenimo džiaugsmu.
Jei manai, kad visi musulmonai yra teroristai, šiukštu netylėk. Fiksuok tą
maldininką ant kilimo – taip įspėsi kitus lėktuvo keleivius ir savo rinkėjus,
apie grėsmes. Na, ir kas, kad daugelis galbūt panašiai mano, bet
apie tai kalba tik gerai įšilę užstalėje, - kas nors juk turi pasakyti
tiesą garsiai. O tie, kurie puola ieškoti krislo akyje, yra tiesiog
veidmainiai.
Vakaruose tokie politiškai teisingi pavyduoliai labai skausmingai
reaguoja į kiekvieną tokį viešo asmens pareiškimą. Antai pasaulinės
korporacijos „InterActive" viena vadovių J.Sacco prieš lipdama į lėktuvą
"Twitter" paskyroje paskelbė: „Skrendu į Afriką, tikiuosi, neužsikrėsiu
AIDS. Juokauju - aš baltoji." Lėktuvui nusileidus Johanesburge ji
gavo žinutę: „Tu atleista." Principinis sprendimas buvo priimtas per
kelias valandas.
Tačiau mes ne kokie šiaudadūšiai ir prie žodžių nesikabinėsime. Tiesa,
gal nevertėjo R.Juknevičienei skubotai trinti savo narsaus įrašo ir
paskui teisintis, kad „tas šviesus žmogus mane išmokė melstis". Tai
galėjo sudaryti įspūdį, kad buvusi ministrė ko nors išsigando, nors iš
tiesų niekas nesiginčija, jog tai viena narsiausių Lietuvos moterų.
Juk net ir skaudžiai spaudžiama dešiniųjų ji nepasidavė ir nešalino iš
„Facebook" anksčiau paskelbtų ugningų žodžių apie bendražygį M.Adomėną.
Arba kito skambaus pareiškimo apie buvusią tremtinę V.M.Čigrijienę,
kurią R.Juknevičienė viešai palygino su rusų žaliaisiais žmogeliukais.
Pajutusiems dalijimosi džiaugsmą ir skaičiuojantiems mėlynus nykščius
ekrane politikams neturėtų rūpėti tai, kad priklausomybę nuo socialinių
tinklų ketinama pripažinti psichologiniu sutrikimu.
Todėl ateityje sulauksime dar daugiau intriguojančių nefiltruotų detalių. Iš
Seimo, Vyriausybės, o gal ir Valstybės gynimo tarybos. Nepamirškime ir didžiuokimės:
Lietuva - drąsi valstybė.