Senosios Klaipėdos pilies ir jos bastionų atkūrimo projektą įgyvendinančios uostamiesčio statybų bendrovės „Pamario restauratorius“ darbuotojai kruopščiai rengėsi simbolinei ceremonijai - specialiai nukalė metalo skrynią, į kurią buvo padėtas ne trūnijantis pergamentas, o ilgaamžė žalvario plokštė su joje išgraviruotu tekstu ateities kartoms.
Laiške ateities kartoms primenamos svarbiausios ankstyvaisiais viduramžiais kuršių žemėse kryžiuočių pastatytos Klaipėdos pilies (Memelburgo) istorijos datos. Taip pat informuojama, kad rytinę piliavietės kurtiną (tvirtovę juosiantį gynybos pylimą) miesto gyventojai atstato 2014 -2015 metais. Baigus visus darbus, kurtinoje bus įkurtas Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) konferencijų centras su istorinių ekspozicijų patalpomis.
„Liudijame ateities kartoms, kad istorinės rytinės kurtinos atstatymas – dar vienas svarbus žingsnis atgaivinant amžių tėkmėje sunykusią legendų apgaubtą Klaipėdos pilį. Tegul ateinantys šimtmečiai ir jų amžininkai būna pagarbūs istorinei atminčiai, šių dienų darbams“, - toks priesakas įrašytas klaipėdiečių laiške.
Iškilmių dalyviai lobių skrynią papildė savomis dovanomis: Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas įdėjo simbolinį ženklą su miesto herbu, MLIM direktorius Jonas Genys – unikalią stiklo graviūrą su senosios Klaipėdos vaizdu ir proginiu muziejaus medaliu. Neatsiliko ir piliavietės atstatymo projektą kuruojantis ūkio viceministras buvęs klaipėdietis Gediminas Onaitis - pridėjęs kaupiklį ir kodo raktą su informacija, jis patikino, jog lėšų šiam projektui nepristigs.
Klaipėdos piliavietę tyrinėjančių Klaipėdos universiteto archeologų grupės vadovas Gintautas Zabiela, vien tik rytinės kurtinos teritorijoje aptikęs apie 20 tūkst. vertingų radinių, irgi atėjo ne tuščiomis rankomis - jis į skrynios dugną padėjo laimę nešančią pasagą.
„Pamario restauratoriaus“ vadovas Aldas Kliukas iš pradžių į lobių skrynią pabėrė tik litų, bet paskui kišenėje dar surado ir naujų euro monetų, įspraudė porą šviežiausių miesto laikraščių.
Po to užrakinta lobių skrynia buvo nunešta prie rytinės kurtinos pakraštyje pradėto statyti konferencijų centro ir įbetonuota į pamatus. Vieninteliai du spynos raktai patikėti V.Grubliauskui ir G.Onaičiui. Tačiau pastarieji nepanoro jų išsaugoti ateities kartoms - svečių akivaizdoje švystelėjo raktelius į šalia esančio Pilies jachtų uostelio vandenis.
"Galbūt po šimto metų tuos raktus nuo lobių skrynios atras koks nors archeologas ?" - tokios galimybės neatmetė pirmasis Klaipėdos piliavietės tyrinėtojas akademikas Vladas Žulkus, kažkada senojo bokšto mūrų pamatuose aptikęs tarp akmenų įspraustą itin vertingą renesansinį aukso žiedą su briliantu.
Po iškilmių organizatoriai lobį patikimai paslėpusiems darbininkams, svečiams pasiūlė užkandžių - karšto sultinio, bandelių su sūrio, mėsos ir lašinukų įdaru, arbatos su pyragaičiais, saldainių "Buratino rakteliai".
„Nuo projekto pradžios praėjo penki mėnesiai. Kurtiną kasinėję archeologai viską jau padarė ir dabar perduota darbų frontą mums. Išlikusį Antrojo pasaulinio karo laikų pastatą, pažemines patalpas iki kitų metų rugsėjo paversime šiuolaikišku konferencijų centru su istorinėmis ekspozicijomis“, - sakė A.Kliukas.
Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso atkūrimo, statybos bei pritaikymo visuomenės reikmėms projektas, finansuojamas Europos Sąjungos fondų ir miesto savivaldybės lėšomis, apima ir rytinės, ir šiaurinės kurtinų atstatymo darbus. Čia bus sukurta muziejinei veiklai ir kitokioms viešosioms erdvėms būtina infrastruktūra.
Antrojo pasaulinio karo laikų sandėlyje kažkada buvo laikomi degalai Klaipėdos piliavietėje dislokuoto vokiečių povandeninio laivyno divizionui. Rekonstruotuose statiniuose bus įkurta militarizmo paveldo ekspozicija.
Bendroji pirmojo Klaipėdos piliavietės atkūrimo darbų etapo vertė - beveik 31 mln. litų.
