Šiems išties sunku tuo patikėti, jeigu kelionės laikas iki darbo
vietos, mokslo įstaigos ar net parduotuvės pailgėjo dukart.
Naujieji mikroautobusai išties puošia miestą, tačiau tiek jų, tiek
maršrutų skaičius smarkiai sumažėjo. Norint tikrai numalšinti kauniečių
pyktį, autobusų, troleibusų ir mikroautobusų skaičių bent jau didžiausio
žmonių judėjimo valandomis reikėtų padidinti dukart.
Nespėję atsikvėpti nuo šio sudėtingo projekto, transporto reikalais
besirūpinantys valdininkai ėmėsi kito – savaitgaliais ir švenčių
dienomis uždraudė automobiliams važinėti aplink Rotušės aikštę.
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas
P.Keras paaiškino, kad tokiu būdu siekiama kauniečius atpratinti nuo
negero įpročio – gėrėtis Kalėdų egle automobiliu sukant ratus Rotušės
aikštėje.
Laimingieji tai darydami esą nejaučia saiko, o aikštės prieigose
susidaro milžiniškos spūstys, automobiliuose sėdintys žmonės niršta
pakliuvę į spąstus.
Visiškai suprantama, kad įvažiuoti į Rotušės aikštę draudžiama Kalėdų
eglės įžiebimo metu, nes pasigėrėti šiuo reginiu susirenka tūkstančiai
žmonių ir stumdytis su mašinomis jiems būtų nesaugu. Pateisinamas
draudimas įvažiuoti savaitgaliais ir šventinėmis dienomis – juk nesunku
automobilį palikti atokesnėje aikštelėje ir porą šimtų metrų
pasivaikščioti pėsčiomis.
Gerokai smarkiau išgąsdino P.Keras prasitaręs, kad pavasarį ketinama
svarstyti, ar išvis nereikėtų smarkiai apriboti transporto priemonių
judėjimo Rotušės aikštėje. Paprasčiau kalbant – laisvai leisti
važinėti tik vietos gyventojams ir specialiųjų tarnybų transportui.
Net tuoktis atvykusių jaunavedžių palyda taptų pažeidėjais, jeigu iš
anksto nepasirūpintų specialiais leidimais automobiliui. Kauno mero
įvairiomis iškilmingomis progomis į Rotušę sukviečiami garbingi svečiai
taip pat atsidurtų šiame visai negarbingame sąraše.
P.Kerui ir kitiems valdininkams vertėtų priminti, kad prieš daugelį metų
jau galiojo draudimas įvažiuoti į Rotušės aikštę. Kaip tuo metu atrodė
Kauno senamiestis? Tuščias, niūrus, be jokios gyvasties.
Turbūt klaidos nepamokė, o keistos idėjos brandinamos tik todėl, kad
norima imituoti susirūpinimą neva nuo išmetamųjų dujų dūstančiais
senamiesčio gyventojais.
Žinoma, miesto centras – ne ozonu alsuojantys Kačerginės miškai, tačiau
Taikos prospekto gyventojai taip pat norėtų, kad į jų būstus pakliūtų
mažiau teršalų ir triukšmo. Ką jiems galėtų pasiūlyti P.Keras?
Kita vertus, kas prisimena bent kokį rimtesnį eismo įvykį Rotušės
aikštėje? Nebuvo ten jokių nelaimių jau daugybę metų.
Girdint tokius samprotavimus apie Rotušės aikštę lieka vis mažiau
vilčių, kad tikrove taps kita drąsi idėja – leisti važinėti
automobiliais bent nedidele Laisvės alėjos atkarpa.
Artėjant išskirtinės Kauno pėsčiųjų arterijos rekonstrukcijai – pats
metas įvertinti tokią galimybę. Galbūt tuomet nereikėtų aimanuoti ir
stebėtis, kad Laisvės alėja ištuštėja nespėjus nusileisti saulei, o
visos linksmybės seniai persikėlė į senamiestį.
„Laikinoji sostinė“