„Gal be skandalų? Labai nustebinot“, – nusijuokė A.Butkevičius. Apie ministrų darbą, įvykdytus projektus ir koalicijos partnerių nesutarimus su žurnaliste Daiva Žeimyte premjeras kalbėjosi „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
Kokį pažymį už dvejus darbo metus sau rašytų premjeras?
„Sau visuomet rašai gerą pažymį. Septynetą rašyčiau, vien dėl iškeltų tikslų pasiekimo: teritorijų planavimo, gyvenamųjų namų renovacijos modelio sukūrimo ir įgyvendinimo, energetikos sektoriaus, apie kurį galima kalbėti ilgai. Kai kurie klausimai dar neužbaigti, bet terminalo statyba yra istorinis įvykis. Euro įvedimas taip pat“, – svarbiausius projektus išskyrė premjeras.
Ministrais - patenkintas
A.Butkevičius pabrėžė, kad ministrų darbo kabineto darbu yra patenkintas, nors kai kurie apžvalgininkai ypač blankiu vadina Švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį, „keistai neaktyvia“ Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę.
Apžvalgininkų sukritikuotas susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, įvardijamas kaip „iš vis neaišku ką dirbantis.“
„Aš manau, kad visi ministrai dirba. Kalbant apie ŠMM reikia pripažinti, kad kai kurie rezultatai pasimatys kitais metais. Kalbant apie Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, tai manau, kad apie Darbo kodeksą kalbėjome labai ilgai. Dabar atlikta kodekso peržiūra, paruošti įstatymų projektai“, - sakė premjeras.
Švietimo ministras pagarsėjo kaip labai kategoriškas pareikšdamas mokytojams, kad kalbant apie algų padidinimą, jie gali nieko nesitikėti.
„Mes kiekvienais metais didiname švietimo sistemos finansavimą, jeigu kalbant apie mokytojus, tai moksleivio krepšelį. Bet kai ateina pas ministrą ir sako, kad moksleivio krepšelis turi būti padidintas iki 3,8 tūkst. litų...
Kažkada, 2008 m., buvo tokia suma įrašyta 2009 m. biudžeto prognozėse. Seimas ją patvirtino, bet greitai šita suma buvo sumažinta iki 3 tūkst. litų. Tačiau, kai kurie Švietimo darbuotojų profsąjungų lyderiai užfiksavo šią sumą ir jos reikalauja. O reikalauja nerealių skaičių“, – nukirto premjeras.
Painiojosi dėl skyrimo
Šioje Vyriausybėje keturi ministrai atsistatydino, o du išvažiavo į Briuselį. Ar tokia kaita, A.Butkevičiaus nuomone, yra normali?
„Mes reikalaujame kiekvieno ministro, kad rodytų rezultatus. Nerodo – ką padarysi. Bet jeigu kai kurie galvoja, kad ministro pareigos lengvos, tai labai klysta“, – skėstelėjo rankomis premjeras.
Kaip pavyko susidirbti su naujais ministrais Roku Masiuliu ir Sauliumi Skverneliu? Kalbėdamas apie jų skyrimą, premjeras kiek susipainiojo.
Jis tvirtino, kad tiek S.Skvernelis, tiek R.Masiulis buvo atitinkamai pasiūlyti „Darbo partijos“ ir „Tvarkos ir teisingumo“. Tačiau pokalbio metu buvo galima suprasti kiek kitaip.
„Galiu atvirai pasakyti, kad prezidentė neparinko S.Skvernelio. Aš jai pristačiau du kandidatus. Antros pavardės nenorėčiau minėti. O man tuos du kandidatus kaip tik pristatė prezidentė. Ir jeigu ji būtų parinkusi, ji iš karto būtų pasakiusi, kad vieną ar kitą galima tvirtinti ir ji neprieštaraus mano sprendimui“, - sakė premjeras.
Dėl R.Masiulio, Vyriausybės vadovas teigė, kad Seimo pirmininkė į jo kabinetą ir pasakė norinti, kad premjeras teiktų šią kandidatūrą.
„Aš tikrai dėl šios kandidatūros neabejojau, kad prezidentė prieštaraus“, – painiai kalbėjo premjeras ir dar kartą perklausus pasitaisė – neabejojo, kad prezidentė neprieštaraus.
Premjeras pabrėžė ir tai, kad su R.Masiuliu teko bendrauti ne kartą, o su S.Skverneliu yra pažįstami dar nuo tuomet, kai A.Butkevičius užėmė Susisiekimo ministro pareigas.
Be Tomaševskio - lengviau
Ministras pirmininkas pripažino, kad koalicijai tapo lengviau dirbti be Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA).
„Nepasakyčiau, kad Seime būdavo problemų su LLRA. Jų nebūdavo ir politinėje taryboje. Tačiau, būdavo nesuprantama, kad po politinės tarybos pasitarimo, po kurio laiko iš LLRA vadovo išgirsdavau tokius pareiškimus, kurie nebuvo svarstomi politinės tarybos posėdžio metu. Kuo mažiau partijų koalicijoje, tuo lengviau dirbti“, – aiškino A.Butkevičius.
Vieną iš premjero pasididžiavimų – euro įvedimą Lietuvoje – yra sukritikavęs opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Jo teigimu, A.Butkevičius tiesiog nuvažiavo jau nutiestais bėgiais.
Tokį požiūrį premjeras liaudiškai pavadino „naglumo viršūne“. A.Butkevičius pabrėžė – politinį sprendimą dėl euro įvedimo priėmė jo vadovaujama Vyriausybė.
„Kai pirmuoju vizitu lankiausi Latvijoje, tai ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis buvo suinteresuotas, kad aš kalbėčiau apie euro įvedimo svarbą Latvijoje. Tuomet aš pasakiau, kad Lietuva 2015 m. planuoja įsivesti eurą.
Kitą dieną susirinkome Lietuvos banke ir po diskusijų buvo nuspręsta, kad jeigu yra toks yra politinis sprendimas, tuomet reikia įsivesti. Galima pasižiūrėti kur ponas Kubilius ir kada yra pasiūlęs nuo 2015 m. įsivesti eurą. Tai yra netiesa“, – pyktelėjo premjeras.
R.Paksas suaktyvėjo prieš rinkimus
R.Paksas partijos suvažiavime išreiškė nepasitenkinimą euro įvedimu. Premjeras leido suprasti, kad tokios koalicijos partnerio kalbos yra priešrinkiminė kampanija.
„Stojant į ES buvo įsipareigojimas, kad įsivesime ir eurą. Politinėje taryboje R.Paksas nepriekaištavo, kad euras būtų įvestas Lietuvoje nuo 2015 m., jis išsakė tam tikras savo abejones, jo komandos nariai iš pradžių jo nepalaikė, o po to jis pasakė, kad jeigu yra tokia politinė valia, nesipriešino.
Jeigu nebūtų savivaldybių rinkimų, toks pareiškimas nebūtų skelbiamas. Manau, kad politikas orientuojamasi į savivaldybių rinkimus, dali žmonių yra prieš euro įvedimą, todėl toks ir pranešimas“, – sakė A.Butkevičius.