Pataisomis nustatomi bendrieji karinės jėgos naudojimo
principai, užtikrinant, kad karinė jėga taikos metu nebūtų
naudojama daugiau, nei būtina nustatytam karinės operacijos tikslui
pasiekti, proporcingai, nepažeidžiant kitų teisės aktų
reikalavimų, o apie jos naudojimą gali būti informuojama
visuomenė.
Nustatoma, kad taikos metu vykdant kariuomenės uždavinius
naudojami tik individualūs ginklai ir specialiosios priemonės ir tik
savigynos tikslais, o didesnės apimties karinė jėga gali būti
naudojama tik išskirtiniais atvejais: saugant valstybės teritoriją,
ginant oro erdvę, kontroliuojant Lietuvos teritorinę jūrą, vykdant
teroro išpuolio likvidavimo operaciją.
„Tikslas yra sureaguoti į pasikeitusią geopolitinę situaciją
ir turėti priemones atremti naujo tipo nekonvencinio karo grėsmes.
Kalbama apie tai, kad būtų sudaryta galimybė panaudoti kariuomenę,
reaguojant į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir valstybės
sienos pažeidimus, kurie pagal savo pobūdį neprilygsta
agresijai“, – prieš balsavimą sakė Seimo Nacionalinio saugumo
ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
Pasak komiteto vadovo, galimos įvairios nevalstybinių ginkluotų
organizacijų provokacijos ar ginkluotų grupuočių išpuoliai,
neteisėtas valstybės sienos kirtimas, nustatytų karinio tranzito
procedūrų pažeidimas, neramumai, sukeliantys ginkluotus incidentus
ir grasinantys mūsų nacionaliniam saugumui.
„Dėl šių priežasčių atsiranda poreikis kariuomenei veikti
ir gebėti į tokias grėsmes reaguoti nedelsiant bei turėti tam
tinkamus pajėgumus“, – Seimo Ryšių su visuomene skyriaus
išplatintame pranešime cituojamas A.Paulauskas.
Priimtas naujos redakcijos Kovinių ginklų naudojimo krašto
apsaugos sistemoje statutas įtvirtina karinės jėgos naudojimas
saugant Lietuvos Respublikos teritoriją. Nustatyta, kad sprendimą
dėl kariuomenės panaudojimo reaguojant į vietinio pobūdžio
ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, pagal savo
pobūdį neprilygstančius agresijos aktams, priima prezidentas. Šis
sprendimas įsigalios nuo priėmimo ir turės būti nedelsiant
vykdomas. Taip pat prezidentas turės sprendimą teikti tvirtinti
artimiausiam Seimo posėdžiui, kuris galės sprendimą patvirtinti
arba panaikinti.
Numatoma, kad kelių įstatymų pakeitimai įsigalios nuo sausio.
Kaip pažymi KAM, šiuo metu įstatymai nereglamentuoja karinės
jėgos naudojimo specifikos vykdant pagrindinius Lietuvos kariuomenės
uždavinius taikos metu – saugoti valstybės teritoriją ir
stebėti, kontroliuoti bei ginti Lietuvos oro erdvę ir teritorinę
jūrą, tad esamas reguliavimas nepakankamas.
Taip pat iki šiol Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos
sistemoje statute reglamentuojamas tik šaunamųjų ginklų ir
specialiųjų priemonių naudojimas, nors Lietuvos kariuomenė
disponuoja ir prireikus galėtų naudoti kur kas platesnį spektrą
techninių jėgos priemonių, t. y. karinę techniką ir sprogmenis.
Pasak ministerijos, pataisos sudarys teisines prielaidas reaguoti
panaudojant karinę jėgą į ginkluotus incidentus sausumoje bei
Lietuvos oro erdvės ir teritorinės jūros pažeidimus, keliančius
grėsmę nacionaliniam saugumui, ne tik ginklų ir specialiųjų
priemonių, bet ir karinės technikos bei sprogmenų naudojimą, taip
pat įtvirtins karinės jėgos naudojimo dalyvaujant tarptautinėse
operacijose principus.