Jo manymu, kad Rusijoje daug kas priklauso ne tik nuo Vladimiro Putino, bet ir nuo kitų šalies vadovų.
„Taip, galima sakyti, kad V.Putinas yra vienvaldis, tačiau ne nuo jo vieno priklauso Rusijos kryptis. O Lietuvai tikrai nėra ko džiūgauti dėl to, kas vyksta kaimyninėje šalyje. Esame kaimynai, tampriai susieti eksporto, kitais ryšiais“, - kalbėjo ministras.
Jis neatmeta teorinės galimybės, kad užsienio politikos atžvilgiu Rusija agresija šiuo metu tik didės.
„Kai Rusijoje atsiranda problemų, neretai kyla koks lokalinis konfliktas, mažas karas. Tačiau Rusijos žmonės turi suvokti, kad tai tik atitolins galvos skausmą, bet problemos nepanaikins", - sakė ministras.
Ką turėtų padaryti Rusija, kad silpnėtų jai iš visų pusių daromas spaudimas?
„Mes raginame stabdyti konflikto eskalavimą Rytų Ukrainoje. Siekiame, kad Rusija nustotų remti atskilusius regionus ginkluote ir kitokia parama. Ji turi prisiimti atsakomybę dėl to, kas ten vyksta“, - Žinių radijo laidoje kalbėjo L.Linkevičius.
Pastaruoju metu pasigirstantys daugiaprasmiški Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pasisakymai dėl branduolinio ginklo Kryme, o čia pat – apie norus gerinti santykius su Europos Sąjunga, NATO, L.Linkevičiaus nuomone, puikia apibūdina realią Rusijos situaciją ir politiką.
„Viena vertus Rusija nori demonstruoti savo raumenis, galią, įbauginti, tikintis kad kažkas susvyruos ir trauksis. Iš kitos puikiai suvokiama, kad konflikto eskalavimas niekur neveda.
Rusija nori turėti galimybę susikalbėti su Europa. Galios demonstravimui skirti pinigai jau baigėsi ir Rusija suvokia, kad kažkaip reikės gyventi. Kelias į konfrontaciją XXI a. neturi jokių perspektyvų“, - laidoje „Pozicija“ kalbėjo užsienio reikalų ministras L.Linkevičius.
