Šiandieniame greitai besikeičiančiame pasaulyje nuolatinis tobulėjimas yra neišvengiamas. Mokymasis visą gyvenimą yra ir vienas prioritetinių Valstybinės švietimo 2013–2022 m. strategijos tikslų. Kaip sukurti nuolat tobulėjančią visuomenę, kaip turi keistis švietimo sistema, ugdymo įstaigos ir verslas?
Nuolatinis tobulėjimas būtinas
Suaugusiųjų švietimas yra trijų formų: formalusis, neformalusis ir savišvieta. Formalusis suteikia brandos atestatą ar kvalifikaciją. Neformalusis – tai įvairūs kvalifikacijos tobulinimo kursai, savišvieta – savarankiškai pasirenkama mokymosi ar pažintinė veikla.
Mokymų bendrovės „Person Premier“ direktorės Evos Paplauskienės teigimu, formalusis išsilavinimas yra aktualiausias tik 5 metus po mokymosi įstaigos baigimo. Tik tiek laiko aktyviai naudojami išmokti metodai ir priemonės, darbe taikomos žinios, suprastos teorijos. Vėliau įgūdžiai palaikomi, o būtini nauji turėtų būti ugdomi grįžtant į universitetus trumpesniam ar ilgesniam laikui, praktiškai, neformaliojo švietimo įstaigose, mokymuose, seminaruose, kursuose, stažuotėse.
„Investicijos į Lietuvos gyventojų ir darbuotojų kokybę, žinias lemia Lietuvos ekonomikos ateities perspektyvas. Džiugu, kad švietimo ir mokslo ministras suvokia suaugusiųjų švietimo reikšmę Lietuvos ekonomikai. Tik reikia nepamiršti, kad vienas rimčiausių iššūkių, laukiančių suaugusiųjų neformaliojo švietimo ir tęstinio mokymo, – kokybės užtikrinimas“, – įsitikinusi E.Paplauskienė.
Švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis užsimena, kad neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu įgyta kompetencija gali būti pripažinta ir įteisinta kaip kvalifikacija, atitinkanti tam tikrą Lietuvos kvalifikacijų sandaroje nustatytą lygį.
„Gyvename labai sparčiai besikeičiančioje aplinkoje ir esame priversti nuolat išmokti ką nors nauja. Tai gali būti ir savišvieta: paskaičiau, pats pasimokiau ir paskui tai pritaikiau savo gyvenime. Kaip patarlėje: kol gyveni, tol mokaisi“, – tvirtina ministras.
Tikimasi aukštųjų mokyklų proveržio
Siekiant suteikti suaugusiesiems reikalingų kvalifikacijų, didelio proveržio tikimasi iš aukštųjų mokyklų. Suaugusiesiems bus sudarytos galimybės ateiti ir studijuoti ne ketverius metus (nes tai jie greičiausiai jau yra darę), bet išklausyti trumpą reikalingą kursą, susipažinti su savo darbo srities naujovėmis. Kol kas ši aukštųjų mokyklų veikla šioje srityje dar tik įsibėgėja.
VDU Edukologijos katedros vedėja prof. habil. dr. Margarita Teresevičienė mano, jog aukštosios mokyklos turėtų suprasti, kad integruoti suaugusiuosius yra naudinga joms pačioms. Edukologės teigimu, universitetams reikalingi ne tik atitinkamų darbo su suaugusiaisiais įgūdžių turintys specialistai, bet ir tam tikri strateginiai, sisteminiai, infrastruktūros pokyčiai, netgi kitokia rinkodara ir vadyba, kurie padėtų pritraukti šią tikslinę grupę.
„Lietuvoje universitetų misija matoma viena kryptimi: tai yra tolesnė mokymosi pakopa pabaigus mokyklą. Aukštosios mokyklos turėtų suvokti, kad išsilavinimo paslaugų teikimas suaugusiesiems yra puiki ir Lietuvoje dar visai laisva rinka. Šioje vietoje universitetai turėtų pradėti mąstyti verslo kategorijomis, nes visiškai normalu, kad, teikdami tokias paslaugas, jie turi teisę iš tų paslaugų ir uždirbti“, – teigia M.Teresevičienė.
Anot pašnekovės, užsienio universitetuose jau seniai įprasta orientuotis į suaugusius žmones. Kaip pavyzdžius ji mini Jungtinės Karalystės Atvirąjį universitetą, Meinuto universitetą Airijoje. Įvairius nemokamus nuotolinius kursus teikia netgi tokio lygio universitetai kaip Stanfordo universitetas.
„Lietuvos universitetai turi visas galimybes pradėti siūlyti įvairius virtualius modulius, tik labai svarbu užtikrinti jų kokybę. Nuotoliniai kursai yra pripažįstami visame pasaulyje ir, nors Lietuvos visuomenė yra labai nedidelė, mes taip pat turime pasinaudoti tokiomis galimybėmis“, – tvirtina edukologė.
Rimos Juozapavičienės, Pakruojo suaugusiųjų švietimo centro vadovės, manymu, ne tik aukštosios mokyklos, bet ir suaugusiųjų bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo centrai turėtų labiau atsižvelgti į šiandienius suaugusiųjų ir jaunimo mokymosi poreikius.
„Tarkime, jei jaunam žmogui svarbūs ūkininkavimo pagrindai, jis nelauks, kol profesinė mokykla paruoš programą jauniesiems ūkininkams rengti. O jei mokytojui reikia andragogo įgūdžių, universitetai, manau, gali pasiūlyti nemažai kompetentingų profesorių specializuotai programai rengti. Suaugusiųjų mokyklos turi būti universalios ir lanksčios, kad padėtų jauniems žmonėms įgyti būtinų įgūdžių“, – tvirtina R.Juozapavičienė.
Suaugusiųjų švietimas yra itin svarbi švietimo sistemos dalis. Viena jo paskirčių – kompensuoti tai, ko nebuvo pasiekta kitais švietimo sistemos lygmenimis: bendruoju ugdymu, profesiniu mokymu ar aukštosiose mokyklose.
Dėmesys nebaigusiems mokslų
Tie, kurie dėl įvairių priežasčių iškrito iš švietimo sistemos nebaigę bendrojo ugdymo mokyklos ar neįgiję profesijos, visuomet gali sugrįžti į šias mokymosi įstaigas. Jie turi visas teises tęsti mokslus, įgyti praktinių žinių ar papildomai mokytis darbo vietoje.
Lietuvos suaugusiųjų mokyklose kasmet mokosi apie 10 tūkstančių žmonių. Kiekvienoje savivaldybėje veikia bent viena suaugusiųjų mokykla, klasė ar centras, teikiantys tokias mokymosi paslaugas. Taip pat šalyje veikia 76 profesinio mokymo įstaigos, darbo rinkos mokymo centrai, kurie vykdo tęstinį profesinį mokymą.
Profesinio mokymo įstaigose kasmet mokosi keliolika tūkstančių suaugusiųjų. „Kiekviena diena yra iššūkis, o kuo žmogus vyresnis, tuo tie iššūkiai didesni, – sako R.Juozapavičienė. – Mokymasis, kad ir koks jis būtų, padeda tuos iššūkius įveikti. Tiesa, žmogus turi pats to norėti ir tikėti, kad mokymasis ir tobulėjimas yra jo gyvenimo varomoji jėga.“
Švietimo centro vadovei pritaria E.Paplauskienė: „Žmogaus vidinė motyvacija turėtų užsukti varikliuką, skatinantį nuolat siekti naujų žinių, ugdyti naujus įgūdžius, semtis naujų idėjų ir požiūrių, kritiškai mąstyti remiantis tuo atnaujintu bagažu. Pavyzdžiui, jeigu įmonių darbuotojai neturi galimybės tobulėti tuo metu, kai įmonė plečiasi, netrukus jie praras entuziazmą ir organizacija patirs fiasko. Darbuotojų neugdantiems darbdaviams teks bendrauti su nepatenkintais klientais, o dažnu atveju ir su pasitenkinimą darbu prarandančiais darbuotojais. Kodėl? Todėl, kad rinka keičiasi greičiau, nei mes įsivaizduojame. Neatnaujinę savo žinių ir įgūdžių mes prarandame energiją ir entuziazmą“, – tvirtina pašnekovė.
E.Paplauskienė nusiteikusi optimistiškai: „Esu tikra, kad tinkamas dėmesys nuolatiniam tobulėjimui gali teigiamai paveikti visą ugdymo kultūrą mūsų šalyje. Pagaliau taps aišku, kad ugdymas yra skirtas ne tik didelių tarptautinių įmonių darbuotojams“, – dėsto pašnekovė.
Ką žada naujas įstatymas?
Prof. Dainius Pavalkis Švietimo ir mokslo ministras
„Nuo 2015-ųjų atsiras daugiau galimybių suaugusiesiems mokytis ir kvalifikacijai tobulinti. Tai užtikrins šiemet priimtas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas. Naujame įstatyme pirmą kartą numatyta darbuotojams suteikti neformaliojo švietimo atostogas: dėl kursų, stažuočių ar kitų mokymosi formų. Šios atostogos galės trukti iki penkių darbo dienų per metus. Įstatyme numatyta stiprinti suaugusiųjų švietimo koordinavimą šalies ir savivaldybių lygiu, savivaldybėse paskirti suaugusiųjų švietimo koordinatorius, įtvirtinti suaugusiųjų pedagogo-andragogo profesiją. Taip pat didės trečiojo amžiaus universitetų galimybės ir valstybės parama vyresnių žmonių švietimui. Mokymosi visą gyvenimą plėtrą turėtų paskatinti 2014–2020 m. Europos Sąjungos parama: suaugusiųjų švietimui skatinti ir prieinamumui didinti numatoma skirti apie 170 mln. Lt. Šie pinigai pasieks ir atokiausius rajonus, bus sukurtos sąlygos mokytis ir mažesniuose miestuose.“
Su Valstybine švietimo 2013–2022 metų strategija ir jos įgyvendinimo planu galima susipažinti Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje www.smm.lt.
Pasiūlymus dėl strategijos įgyvendinimo kviečiame siųsti el. paštu strategija@smm.lt.
