Tačiau kalbinami kauniečiai prisipažįsta, jog didžiuojasi, kad gyvena
lietuviškiausiame mieste, kad Kaunas protais maitina šalies
valdžios institucijas, kad čia gimsta išskirtiniai projektai. Dažnas
sako: vien tekstilininkės J.Šmidtienės su bendraminčiais kuriamos
Kalėdų eglės ko vertos, šių idėjų Kaunui pavydi visa Lietuva.
Tačiau kauniečiu prisistatantis anonimas, žiūrėkit, parašė: „Ar tai
eglė? Durniau sugalvoti negalima.“ Arba: „Baikit garbinti tą Jolantą
(J.Šmidtienę. – Red.).“ Nors vakarais dažnai prie Debesų eglės uodui
nosies įkišti nėra kur, ir jauni, ir seni prie jos fotografuojasi,
angelus skaičiuoja, iš nuostabos aikčioja. Ir nepanašu, kad iš kaimų ar
kitų miestų suvažiavę žmonės džiaugsmu trykšta – renkasi kauniečiai.
Kartais norisi tikėti, kad savo miestą ar jo kūrėjus komentaruose
niekinantys anonimai Rotušės aikštėje spindinčią eglę ar kitą kažkodėl
neįtikusį objektą pliekia neišėję iš savo urvo. Tai tiesiog toks šių
žmonių užsiėmimas – visa ko neigimas iš neturėjimo ką veikti.
Tačiau teko girdėti ir kaip Kauną privačiuose pokalbiuose niekino ar
geriausiu atveju provincija vadino ne vienas žinomas, karjerą padaręs
ir visas galimybes išvykti gyventi kitur turintis, bet kažkodėl Kaune
gyvenantis žmogus. Žinoma, jei viešai paklausite tokio nuomonės apie
Kauną, ims čiulbėti apie išskirtinę architektūrą, patogų susisiekimą,
istoriškai susiklosčiusį savitą ir tuo žavintį kauniečių gyvenimo būdą.
It virusas pastaruoju metu plinta ir dar viena savojo miesto menkinimo
tendencija. Apie Marso krateriams prilyginamas gatves šį kartą
nekalbėsime, nes, ko gero, viskas, ką įmanoma šia tema pasakyti, jau
yra aptarta, nufotografuota ir suvaidinta.
Dar anksčiau kauniečiai juokaudavo, kad Kauną aptvėrus spygliuota
viela visi žinotų, kodėl sėdi. Garsiems nusikaltėliams atsidūrus už
grotų ar išvykus gyventi kitur, dabar sparnuotos frazės kuriamos apie
vairuotojus. Esą kauniečiai laksto kaip bepročiai, chuliganiškai ir
įžūliai sprendžia konfliktines situacijas gatvėje ir išvis nemoka
vairuoti. Žodžiu, ratuoti banditai.
Tačiau užtenka Kauno kritikams nuvažiuoti į sostinę ir tonas grįžus
pasikeičia: kaip tie vilniečiai laksto automobiliais, kokios baisios
ten transporto spūstys, kaip gera Kaune gyventi!
Prieš kiekvienas didžiąsias metų šventes kauniečiai save pliekdavo ir
dėl to, kad mieste tamsu lyg Labanoro girioje, kad tik sostinė
šventinėmis gatvių puošmenomis prilygsta didiesiems Europos miestams.
Šiemet šviesos fontanai trykšta ir girliandos bei puošmenos vilioja ne
tik į miesto centrą, bet ir toliau įsikūrusius objektus.
Tačiau kai kurių daugiabučiuose ir net nuosavuose namuose gyvenančių
kauniečių languose ir kiemuose kažkodėl tamsu. Ten turbūt ir gyvena
viskuo nepatenkinti miesto kritikai.
„Laikinoji sostinė“