Tačiau kalbinami kauniečiai prisipažįsta, jog didžiuojasi, kad gyvena lietuviškiausiame mieste, kad Kaunas protais maitina šalies valdžios institucijas, kad čia gimsta išskirtiniai projektai. Dažnas sako: vien tekstilininkės J.Šmidtienės su bendraminčiais kuriamos Kalėdų eglės ko vertos, šių idėjų Kaunui pavydi visa Lietuva.
Tačiau kauniečiu prisistatantis anonimas, žiūrėkit, parašė: „Ar tai eglė? Durniau sugalvoti negalima.“ Arba: „Baikit garbinti tą Jolantą (J.Šmidtienę. – Red.).“ Nors vakarais dažnai prie Debesų eglės uodui nosies įkišti nėra kur, ir jauni, ir seni prie jos fotografuojasi, angelus skaičiuoja, iš nuostabos aikčioja. Ir nepanašu, kad iš kaimų ar kitų miestų suvažiavę žmonės džiaugsmu trykšta – renkasi kauniečiai.
Kartais norisi tikėti, kad savo miestą ar jo kūrėjus komentaruose niekinantys anonimai Rotušės aikštėje spindinčią eglę ar kitą kažkodėl neįtikusį objektą pliekia neišėję iš savo urvo. Tai tiesiog toks šių žmonių užsiėmimas – visa ko neigimas iš neturėjimo ką veikti.
Tačiau teko girdėti ir kaip Kauną privačiuose pokalbiuose niekino ar geriausiu atveju provincija vadino ne vienas žinomas, karjerą padaręs ir visas galimybes išvykti gyventi kitur turintis, bet kažkodėl Kaune gyvenantis žmogus. Žinoma, jei viešai paklausite tokio nuomonės apie Kauną, ims čiulbėti apie išskirtinę architektūrą, patogų susisiekimą, istoriškai susiklosčiusį savitą ir tuo žavintį kauniečių gyvenimo būdą.
It virusas pastaruoju metu plinta ir dar viena savojo miesto menkinimo tendencija. Apie Marso krateriams prilyginamas gatves šį kartą nekalbėsime, nes, ko gero, viskas, ką įmanoma šia tema pasakyti, jau yra aptarta, nufotografuota ir suvaidinta.
Dar anksčiau kauniečiai juokaudavo, kad Kauną aptvėrus spygliuota viela visi žinotų, kodėl sėdi. Garsiems nusikaltėliams atsidūrus už grotų ar išvykus gyventi kitur, dabar sparnuotos frazės kuriamos apie vairuotojus. Esą kauniečiai laksto kaip bepročiai, chuliganiškai ir įžūliai sprendžia konfliktines situacijas gatvėje ir išvis nemoka vairuoti. Žodžiu, ratuoti banditai.
Tačiau užtenka Kauno kritikams nuvažiuoti į sostinę ir tonas grįžus pasikeičia: kaip tie vilniečiai laksto automobiliais, kokios baisios ten transporto spūstys, kaip gera Kaune gyventi!
Prieš kiekvienas didžiąsias metų šventes kauniečiai save pliekdavo ir dėl to, kad mieste tamsu lyg Labanoro girioje, kad tik sostinė šventinėmis gatvių puošmenomis prilygsta didiesiems Europos miestams. Šiemet šviesos fontanai trykšta ir girliandos bei puošmenos vilioja ne tik į miesto centrą, bet ir toliau įsikūrusius objektus.
Tačiau kai kurių daugiabučiuose ir net nuosavuose namuose gyvenančių kauniečių languose ir kiemuose kažkodėl tamsu. Ten turbūt ir gyvena viskuo nepatenkinti miesto kritikai.
„Laikinoji sostinė“
