Milijonus kainavusi mokslininkų studija – į krosnį

Garsių mokslininkų parengta studija, kaip reformuoti socialinę sistemą, Seime sukėlė šurmulį ne tik dėl revoliucinių pasiūlymų didinti daugelį mokesčių, bet ir dėl dokumentui išleistų didelių pinigų.

Daugiau nuotraukų (1)

Tadas Ignatavičius („Lietuvos rytas“)

Dec 19, 2014, 7:24 AM, atnaujinta Jan 18, 2018, 8:45 PM

Tebesiginčijama, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto mokslininkų atlikta studija kainavo 5,2 mln. litų, ar dviem milijonais litų pigiau.

Bet kuriuo atveju tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos atstovai jau mala į miltus projektą, kuriame dėstomi siūlymai, kaip reikėtų reformuoti socialinę sistemą.

Studijoje, be kita ko, skaičiuojama, kad pinigų šiai reformai būtų galima surinkti apmokestinus visą nekilnojamąjį turtą, automobilius, įvedus progresinius mokesčius, apmokestinus dienpinigius, atėmus lengvatas iš ūkininkų.

Premjeras buvo priblokštas

Premjerą Algirdą Butkevičių žinia apie revoliucinius siūlymus užklupo Serbijos sostinėje Belgrade: „Mane irgi trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus ta informacija.“

Vakar per Vyriausybės valandą Seime piktai skersakiuodamas į Algimantą Pabedinskienę premjeras pareiškė nustebęs dėl kai kurių jos vadovaujamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnų svarstymų apie galimą mokesčių didinimą: „Tikrai to nedarysime ir ypač esant tokiai neapibrėžtai geopolitinei situacijai.“

Premjeras buvo akivaizdžiai nepatenkintas kilusiomis diskusijomis ir, regis, nebuvo girdėjęs apie brangiai atsiėjusią ir aistrų sukėlusią studiją: „Ką tik kalbėjau su finansų ministru – jis sako, kad niekas nebuvo derinama, tai tik kažkokie mokslininkų samprotavimai.“

Pavadino fantazavimu

Toks premjero požiūris į mokslininkų pasiūlymus apversti aukštyn kojomis dabartinę mokesčių sistemą pradžiugino ir Liberalų sąjūdžio vedlį Eligijų Masiulį.

Šiam politikui apskritai nesuprantama, kam reikėjo užsakinėti tokią studiją: „Sumokami dideli pinigai, o kai mokslininkai baigia darbą, jis tampa niekam nereikalingas, nuo jų staiga atsiribojama. Neprisimenu panašių situacijų.“

Patys siūlymai, kaip reikėtų gelbėti valstybinio socialinio draudimo sistemą, E.Masiulį irgi pribloškė: „Studija galėtų pretenduoti į fantastinio romano žanrą. Po tokio mokesčių sistemos pertvarkymo ekonomiką ištiktų krachas.“

Laukė įstatymų pataisų

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras konservatorius Rimantas Dagys irgi įsitikinęs, kad studijai parengti skirtos lėšos buvo paleistos vėjais.

„A.Pabedinskienės vadovaujama ministerija mokslininkus pasitelkė siekdama nevykdyti „Sodros“ reformos. Juk Seimas jau yra patvirtinęs jos gaires. Ministerijai, atsižvelgiant į šias gaires, tiesiog reikėjo pateikti konkrečius įstatymų projektus.

Nieko nauja mokslininkai net nesiūlo, viskas jau išvardyta gairėse. Bet kadangi rengiant studiją nedalyvavo nei Finansų, nei kitų ministerijų specialistai, jokios realios vertės ir nebuvo galima tikėtis. Man gaila mokslininkų, kad jie be reikalo buvo varginami“, – kalbėjo R.Dagys.

Stebėjosi dėl kilusio triukšmo

Daug triukšmo sukėlusią studiją beveik pusmetį rengė Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Socialinių tyrimų centro trisdešimties mokslininkų grupė.

Jai vadovavęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis vakar stebėjosi kilusiu politikų nepasitenkinimu. Teisininkas tvirtino, kad grupė turėjo parengti Darbo kodekso projektą, naują su užimtumu susijusių įstatymų pataisų paketą, taip pat socialinio draudimo sistemos pertvarkos gaires.

Bet, T.Davulio teigimu, iš jų nebuvo reikalaujama konkrečių pasiūlymų dėl šios sistemos reformos, be to, studijoje nekalbama apie mokesčių padidinimą: „Mokslininkai tiktai pateikė savo įžvalgas ir tam tikrus galimus sprendimų būdus. Jeigu politikams jie atrodytų įdomūs, būtų galima juos toliau nagrinėti.

Mes pateikėme tik kryptis, bet kažkas nori tą kūdikį iš karto sunaikinti vystymosi stadijoje. Taip tiesiai šviesiai ir pasakytų.“

Anot grupės vadovo, mokslininkai už atliktą darbo gavo 3,1 mln. litų. Tuo metu ministrė A.Pabedinskienė „Lietuvos ryto“ televizijai pripažino, kad projektas iš viso atsiėjo 5,2 mln. litų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.