Į Metų diskusiją beveik be konkurencijos taikosi viename pastarųjų parlamento posėdžių užviręs ginčas, ar galima kastruotiems benamiams katinams nukirpti ausies dalį, kad visi matytų, jog jis kastruotas. Pats Seimo vicepirmininkas A.Sysas oficialiai paskelbė, kad tai – rimtesnis klausimas už ginčus dėl biudžeto.
Įstatymo pataisas pateikusi socialdemokratė O.Leiputė aiškino, kad toks ženklinimas labai reikalingas, nes padės kontroliuoti nevaldomą šių gyvūnų dauginimąsi.
Bet, pavyzdžiui, žymiam finansų ekspertui liberalui K.Glaveckui parūpo ne tik tai, kiek valstybei kainuos katinų ausų karpymas. Jis klausė, ar nereikėtų kastruoti ir blusų, kurių su žvirbliais ir varnomis miestuose ne mažiau nei kačių.
Patyręs konservatorius A.Dumčius išreiškė nusivylimą socialdemokratės, kurią visuomet laikė švelnia būtybe, žiaurumu, bet, kita vertus, jis pasiūlė katinams žymėti ne vieną, o abi ausis, perkalant jas smūginiu grąžtu.
O.Leiputės bendražygis E.Šablinskas pridūrė, jog katinams geriau būtų nukirpti uodegą, kad visi matytų.
Dešiniųjų senjorė V.Čigriejienė, pareiškusi, kad jai, kaip ginekologei, kilo klausimas, ar nereikėtų karpyti ausų ir kastruotiems vyrams, socialdemokratės pasiteiravo, ar ji paklausė pačių katinų, kaip jie nori būti ženklinami.
„Normalus vyras ar moteris, kurie nors kiek katiną pažįsta, iš karto mato, ar tas katinas, atsiprašau, yra su kiaušiniais ar be, todėl apie ausų karpymą nekalba“, – išrėžė prakalbą „darbietis“ K.Daukšys.
Nieko keista, kad įstatymo pataisa buvo atmesta, o kai kurie Seimo nariai dėkojo kolegoms visų katinų vardu. Iš tiesų už tokią prieššventinę pramogą net išmestų biudžeto pinigų negaila!