Konstitucinis Teismas paskelbė, kad įmokos sumažinimas nuo 2
iki 1,5 proc. buvo teisėtas, nes valstybės ekonominė ir finansinė
padėtis pakito taip, kad nebebuvo užtikrinamas senatvės pensijoms
mokėti būtinų lėšų surinkimas iš tuo metu dirbančių asmenų
pajamų.
„Būtinai prireikus valstybė gali laikinai sumažinti iš šių
pajamų surenkamų lėšų dalį, pervedamą į specialius pensijų
fondus būsimoms senatvės pensijoms kaupti. Tai darydama ji turi
laikytis teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos,
socialinio solidarumo ir kitų konstitucinių principų, negali
paneigti pačios tokios kaupiamosios pensijos esmės, nustatyti tokio
mažinimo masto, kuris nebūtų būtinas minėtiems tikslams
pasiekti“, - nutarė Konstitucinis Teismas.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad su nuosavybės teisių
apsauga yra sietina ir pagal Konstituciją ginama tik asmens teisė į
pensijų fonduose jau sukauptas lėšas, todėl 2012 metais nustačius
sumažintą būsimų pensijų įmokų dydį, nebuvo pažeistas
konstitucinis nuosavybės teisės apsaugos principas.
Teismas atkreipė dėmesį, kad 2013 metais buvo nustatytas dėl
įmokų sumažinimo patirtų praradimų kompensavimas - 0,5
procentinio punkto didesnė į pensijų fondus pervedama įmoka.
Konstitucinio Teismo vertinimu, jokiu įstatymu nėra
garantuojamas tam tikras būsimos kaupiamųjų pensijų išmokos
dydis, o sumažinus kaupiamosios pensijų įmokos dydį, proporcingai
didėja valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai skirta
įmokos dalis.
Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Vilniaus apygardos
administracinis teismas (VAAT), kurio nuomone, darbuotojai ir pensijų
fondai, pasirašę sutartis nuo 2010 metų liepos 13 dienos iki
2011-ųjų gruodžio 28 dienos, įgijo teisėtą lūkestį, kad į jų
sąskaitas bus pervedamos 2 proc. įmokos, o jas sumažinus,
praradimai bus teisingai kompensuoti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėja Pensijų
fondų dalyvių asociacijos skundą „Sodrai“ dėl sprendimo
sumažinti kaupiamųjų pensijų įmokų dydį.
Konstitucinis Teismas 2012-ųjų birželį jau buvo nutaręs, kad
valdžios sprendimas nuo 2009-ųjų sumažinti įmokas nuo 5,5 iki 2
proc. neprieštarauja Konstitucijai, tačiau jeigu kilus ekonomikos
krizei įmokos sumažinamos, reikia siekti, kad žmonės nepatirtų
didelių praradimų, o jeigu jie neišvengiami - atsižvelgiant ir į
valstybės finansines galimybes, teisingas juos kompensuoti.
Nuo 2004-aisiais į pasirinktą privatų pensijų fondą buvo
pervedama dalis „Sodros“ įmokų - ji augo, kol 2007-aisiais
pasiekė įstatyme numatytą ribą - 5,5 proc. kaupiamosios pensijų
įmokos tarifo. 2009 metais pervedimai į fondus buvo sumažinti iki 2
proc., o nuo 2012 metų - iki 1,5 procento. Nuo 2013-ųjų pradžios
pervedimai vėl padidinti iki 2,5 proc., o nuo 2014-ųjų - dar kartą
sumažinti iki 2 proc., tačiau numatyta galimybė žmonėms skirti
papildomų lėšų kaupimui ir taip gauti papildomą valstybės
paskatą.