Partijos „Tvarka ir teisingumo“ lyderiai su opozicinėmis
frakcijomis parlamente mėgino suderinti Konstitucijos pataisos
projektą, pagal kurį per apkaltą pašalintas asmuo į Seimą
negalėtų kandidatuoti dešimt metų.
Teisingumo ministro socialdemokrato Juozo Bernatonio teigimu,
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) vis primena Lietuvai, kad ši
neįgyvendino jo nutarimo, jog per apkaltą pašalintiems asmenims
draudimas iki gyvos galvos eiti Seimo nario pareigas yra
neproporcingas.
Ministras penktadienį BNS sakė pasiūlęs „tvarkiečiams“
bandyti Seime teikti vieną iš trijų buvusio premjero
konservatoriaus Andriaus Kubiliaus sudarytos darbo grupės parengtų
Konstitucijos pataisos variantų.
„Šį variantą mes palaikome“, - teigė J.Bernatonis.
Tačiau didžiausia opozicinė parlamento frakcija - Tėvynės s
ąjunga-Lietuvos krikščionių demokratai (TS-LKD) - pranešė
manantys, kad dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo arba
priesaikos sulaužymo per apkaltą pareigų netekusiam asmeniui
turėtų likti draudimas eiti prezidento, Seimo pirmininko ar jo
pavaduotojo pareigas.
Konservatoriai sutinka, kad toks asmuo galėtų būti renkamas
Seimo nariu praėjus dešimčiai metų nuo apkaltos įvykdymo momento.
„Toks variantas mūsų netenkina. Jis (R.Paksas) galėtų būti
tik eiliniu Seimo nariu“, - penktadienį BNS teigė Seimo
„tvarkiečių“ seniūnas Petras Gražulis.
„Atsidūrėme aklavietėje“, - konstatavo jis.
Be konservatorių balsų Seime sunku būtų priimti Konstitucijos
pataisą. Tam reikia ne mažiau kaip dviejų trečdalių parlamentarų
balsų.
Kitos opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas
Eligijus Masiulis BNS sakė sulaukęs tik žodinio „tvarkiečių“
prašymo suderinti Konstitucijos pataisos projekto ir jo dar
nesvarstęs.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004
metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą
netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms
reikalinga konstitucinė priesaika.
Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš daugiau nei trejus
metus paskelbė, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti
Seimo rinkimuose yra neproporcingas.
Lietuvos Konstitucinio Teismo teigimu, įgyvendinti Strasbūro
teismo sprendimą reikalingos Konstitucijos pataisos.
Šių metų sausį Seimui nepavyko priimti Konstitucijos pataisų,
nes politikai nesutaria, ar R.Paksui turi būti leidžiama dalyvauti
tik parlamento rinkimuose, ar atverti galimybę siekti ir prezidento
bei kitų pareigų, kurios pradedamos eiti davus konstitucinę
priesaiką.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo
pašalintas iš prezidento pareigų. KT pripažino, kad jis sulaužė
priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties
tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos
pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų
įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę
priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su
šios priesaikos davimu.